Įtakingas, kasdien festivalio metu platinamas kino žurnalas „Screendaily“ jau spėjo įvertinti naujausią Š. Barto dramą: „Skausmingos personažų atsakymų į juos kankinančius klausimus paieškos, įamžintos nuostabios gamtos fone, patenkins net patį išrankiausią žiūrovą.“
Kitas garsus žinomas kino leidinys „The Hollywood Reporter“ pasaulinės premjeros dieną rašė, kad „Ramybė mūsų sapnuose“ – asmeniškiausias režisieriaus filmas – ir šį kartą leidžia mėgautis ilgais kadrais, nufilmuotais patyrusia akimi fiksuojant aplinką.
Filme pasakojama apie vyrą, jo dukrą ir gyvenimo moterį, kurie vieną vasaros dieną atvyksta į sodybą kaime. Vaidina Šarūnas Bartas, jo dukra Ina Marija Bartaitė ir dabartinė režisieriaus draugė smuikininkė Lora Kmieliauskaitė. Filme matome ir mirusią Š. Barto žmoną, Inos mamą, žymią prancūzų-rusų aktorę Kateriną Golubevą.
„Nesinorėtų, kad žiūrovui darytų įtaką mano šeimos istorijos žinojimas ar nežinojimas. Tai šalutiniai dalykai, nes labai daug kas yra visai kitaip, nei rodoma filme“, – po premjeros, paklaustas, ar jo dramos herojai vaidina save, kalbėjo daugiažodžiauti nei kine, nei gyvenime nelinkęs Š. Bartas.
Kaip ir kituose režisieriaus filmuose, „Ramybė mūsų sapnuose“ taip pat vaidina prieš tai kine vaidmenų nekūrę aktoriai, pavyzdžiui, Š. Barto kaimo, kuriame jis praleidžia daug laiko ir kuriame buvo filmuota ši drama, gyventojai. Daug ką maloniai nustebins ir „Sidabrinę gervę“ už vaidmenį filme „Eurazijos aborigenas“ („Eastern Drift“) gavusios aktorės Klaudijos Koršunovos pasirodymas.
„Esu sužavėtas, kad ir šį kartą Š. Bartas parodė kažką naujo. Galiu drąsiai teigti, kad jis yra vienas geriausių pasaulyje režisierių. Ši Š. Barto drama labai asmeniška, emocionali ir skirta žymiai platesnei auditorijai nei ankstesnieji jo filmai“, – iš karto po premjeros kalbėjo vienas iš Berlinalės programos sudarytojų Nikolajus Nikitinas.
Filmo anonsas
Tai ne pirmas kartas, kuomet Kanuose rodomas Š. Barto filmas. 1996 m. konkursinėje programoje „Ypatingas žvilgsnis“ („Un Certain Regard“) dalyvavo jo juosta „Mūsų nedaug“ („Few of Us“), o jau kitais metais „Ypatingas žvilgsnis“ pakvietė dramą „Namai“ („The House“).