Kaip teigiama prezidentūros pranešime spaudai, E. Dambrauskienė teisės magistro laipsnį yra įgijusi Vilniaus universiteto Teisės fakultete ir turi 17 metų įvairiapusės teisinio ir vadovaujančio darbo patirties. Kandidatė į generalinius prokurorus yra dirbusi ikiteisminio tyrimo pareigūne, Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurore, advokate. 2008 metais E. Dambrauskienė buvo paskirta Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja. Nuo 2011–ųjų penkerius metus ji vadovauja Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.
„E. Dambrauskienė svariai prisidėjo skaidrinant šio teismo, susiduriančio su specifinėmis bylomis dėl jo teritorijoje esančių pataisos namų, veiklą“, – nurodo prezidentės spaudos tarnyba.
Buvęs generalinis prokuroras Darius Valys iš pareigų pasitraukė birželio viduryje, pasibaigus penkerių metų kadencijai. E.Dambrauskienė yra jau antroji teikiama kandidatė baigus darbą D.Valiui - Seimas birželį atmetė prezidentės pasiūlyto Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūrą.
Į sostinę neperkėlė
E. Dambrauskienė jau šiemet galėjo pakilti karjeros laiptais, mat prezidentė D. Grybauskaitė buvo nutarusi, kad nuo 2008 m. teismų sistemoje dirbanti moteris yra verta dirbti aukštesnėje pakopoje, tai yra paskirti Vilniaus apygardos teisme.
Vis dėlto Teisėjų taryba neeiliniame posėdyje nutarė pasipriešinti šalies vadovei ir E. Dambrauskienės Vilniaus apygardos teismo teisėja nepaskyrė.
Tąkart atkreiptas dėmesys, kad Pretendentų į teisėjus atrankos komisija buvo nutarusi, kad yra kitų teisėjų, kurie labiau verti šio posto.
Tiesa, savo išvadas pateikusi komisija nurodė, kad prezidentė yra nepriklausoma ir rekomendacijos jos nesaisto. Praktika rodo, kad ir anksčiau šalies vadovė ne kartą buvo nusprendusi į pareigas paskirti ne geriausiai komisijos įvertintus kandidatus.
Su profsąjunga nederino
Portalo tv3.lt kalbintas Prokurorų profesinės sąjungos laikinasis pirmininkas Julius Rėksnys patvirtino, kad prezidentė kandidatūros į generalinius prokurorus su prokurorų bendruomene nederino. „Ne, nebuvo derinta“, – sakė J. Rėksnys.
J. Rėksnys teigė, jog E. Dambrauskienės nepažįsta, todėl vertinti jos kandidatūros nenorėtų.
„Matote, kad nepažįstame, tai ir vertinti negalime. [...] Kandidato patys nesiūlėme, nes mūsų niekas ir neprašė pasiūlyti“, – sakė prokuroras.
Prokurorų profesinės sąjungos laikinasis vadovas neslėpė, jog jau anksčiau prokurorų bendruomenė prezidentūrai yra pateikusi savo lūkesčius dėl prokuratūros vadovo kandidatūros.
„Mūsų pagrindinis pasiūlymas buvo, kad tas kandidatas būtų viešai žinomas asmuo arba kad toks asmuo taptų viešai žinomu, kuris aiškintų savo programą, strategiją, taktiką, ką jis galvoja, kokia jo biografija, ką jis gyvenime yra nuveikęs, kodėl jis siekia to posto, kodėl tas postas yra jam svarbus, ką jis padarys.
Idėja buvo tokia, kad kandidatus galėtų siūlyti ne tik profsąjunga, o kandidatai galėtų ir patys išsikelti save arba juos pasiūlyti galėtų teisininkų draugija ar kažkokios visuomeninės organizacijos. [...] Yra valstybių, kur tokie dalykai vyksta, kur kandidatai dalyvauja tokioje kaip rinkimų kampanijoje, kur ginčijasi, atskleidžia savo planus, debatuose dalyvauja ir tada išsirenkamas geriausias“, – pasakojo J. Rėksnys.
Pašnekovas nenorėjo spėlioti, ar E. Dambrauskienę negalėtų ištikti buvusio generalinio prokuroro D. Valio, kurio veikla buvo kritikuojama tiek prokurorų, tiek politikų, tiek ir pačios D. Grybauskaitė, likimas.
„Dėl tokių variantų niekas negali būti garantuotas, kad taip negali nutikti. O kitas dalykas, kad mes gi gyvename demokratinėje valstybėje, tai turbūt ir Seimas turėtų, įvertinęs kandidatę, turėtų pasisakyti, kaip jis vertina ją. Matyt, Seimas po to, kas yra įvykę, išbandant parlamentinę kontrolę prokuratūros atžvilgiu, preciziškai žiūrės į kandidatės vertinimą“, – kalbėjo prokurorų atstovas.
Žada vertinti itin atidžiai
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas portalui tv3.lt teigė, jog apie kandidatės į generalinius prokurorus E. Dambrauskienės veiklą ir nuveiktus darbus nėra girdėjęs.
Seimo narys priminė, kad vienas geriausiai vertintų generalinių prokurorų Algimantas Valantinas į prokuratūros vadovo vietą žengė iš Vilniaus apylinkės teismo rūmų.
„Čia šiek tiek turbūt kitas atvejis, nes Kaišiadorių teismas yra kitas atvejis“, – svarstė J. Sabatauskas. „Aš tikiuosi, kad prezidentė įvertino visas aplinkybes, visas savybes, nes buvo pakankamai laiko pasirinkti kandidatūrą“, – pridūrė TTK pirmininkas.
J. Sabatauskas akcentavo žinantis, kad prokurorai yra nusivylę prezidentės sprendimu generalinio prokuroro ieškoti tarp teisėjų.
„Prokurorai nusivylę, kad jų visos bendruomenės narių patirtis, gebėjimai nevertinami, kad renkamasi ne iš prokurorų tarpo, o iš teisėjų. [...] Buvo toks nusivylimas, kodėl nesirenkama iš prokurorų tarpo“, – kalbėjo Seimo narys.
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Vitalijus Gailius portalui tv3.lt pažymėjo, kad parlamentas yra pasiryžęs labai atidžiai ir principingai vertinti prezidentės pateiktą kandidatę į generalinius prokurorus. Jis pažymėjo, jog visi suvokia, kad prokuratūra, kuriai vadovavo D. Valys, nusipelnė tikro lyderio.
„Aš galiu pasakyti tiek, kad parlamentas nėra formalus subjektas bent jau pastaruoju metu, skiriant generalinį prokurorą. Turbūt ir parlamentas mato, kad negalime skirti žmonių, kuriems intelektas, tarnybinė garbė, padorumas, atsakomybė už instituciją yra svetimos savybės, ką mes matėme pastarąjį laikotarpį, kai prokuratūrai vadovavo žmonės, kuriems šios savybės buvo svetimos.
Tikrai atsakingai bus nagrinėjamas šios institucijos vadovo klausimas, nes šitai institucijai tikrai reikia grąžinti praradimus, kai į pastaruosius metus į prokuratūros sistemą net nebuvo priimami nauji žmonės, buvo užsidarę savy, nuolatinė įtampa, skaidrumo stoka, nežinia dėl sistemos ateities, vadovų sprendimų nebuvimas, vengimas priimti sprendimus, savarankiškumo stoka. Tai padarė instituciją tokia, kuri jau šiandien trukdo kitoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms. Apie vadovavimą ikiteisminiams tyrimams jau nebegalime kalbėti“, – kalbėjo V. Gailius.
„Ne paslaptis, kad ir korupcijos mastai prokuratūros sistemoje yra ženkliai išaugę. Aš manau, kad tikrai formaliai nedalyvausime šitoje procedūroje“, – pridūrė Seimo Antikoruocijos komisijos vadovas.
V. Gailius teigė žinantis E. Dambrauskienę, jos biografiją, tačiau pažymėjo nuo išankstinių vertinimų susilaikė.
„Nežinau administracinių gebėjimų šito žmogaus, bet žiūrėsime, kokia padėtis tame teisme. [...] Tam kandidatui bus labai svarbu bendradarbiauti su prokurorų bendruomene ir turbūt nebus nevertinama šita savybė, tai yra bendradarbiauti, įsiklausyti į kitų nuomonę“, – aiškino parlamentaras.
„Blogiau būti nebegali. Tikrai valstybės politikai turbūt suprato, kad tokių klaidų daryti negalima, nes daugelis suprato klaidą dėl pono D. Valio“, – akcentavo V. Gailius.
Užsiminė apie gandų apipintą teismą
Seimo narys, buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys nepanoro iš anksto vertinti kandidatės į generalinius prokurorus E. Dambrauskienės kompetencijos.
P. Urbšio manymu, kandidatė į prokuratūros vadovo postą bus galima įvertinti tik tada, jei ji pateiks ne tik aiškią sistemos viziją, problemų sprendimo būdus, bet ir nepabijos įvertinti rezonansinių bylų.
„Dabartinė prezidentės kandidatė turėtų aiškiai pasisakyti dėl kai kurių rezonansinių bylų, tame tarpe ir dėl bylų, liečiančių prezidentės aplinką. Turiu omenyje D. Ulbinaitės bylą. Įdomu, kaip vertina tai, nes buvo išteisinta ir apskųstas sprendimas.
Reikėtų susidaryti nuomonę, ar iš tikrųjų parengtas kandidatas bus kaip modifikuotas D. Valio variantas, ar tai vis dėlto yra pasirinkta asmenybė, kuri išsaugos tą prokuratūros procesinį nepriklausomumą, sugebės bešališkai koordinuoti ikiteisminio tyrimo įstaigų darbą“, – kalbėjo Seimo narys.
Buvęs STT pareigūnas savo ruožtu užsiminė apie tai, kad nors iš pirmo žvilgsnio E. Dambrauskaitė dirba nedideliame, iš 6 teisėjų sudarytame teisme, kandidatė yra atėjusi iš sudėtingos, gandai apipintos aplinkos.
„Kaišiadoryse, tokiame mažame miestelyje, mažame teisme, susiduria labai daug įtakingų interesų, nes būtent šitas teismas priiminėja sprendimus įvairių nuteistųjų atžvilgiu. [...] Galbūt dėl to ir pasirinkta ta vieta. Jie praktiškai nesprendžia kažkokių rezonansinių bylų. Ten pagrindinis krūvis – nagrinėti nuteistųjų prašymus dėl išankstinio paleidimo ir kitų dalykų. [...]
Ta aplinka visuomet yra tokia apipinta įvairiais gandais. Logiška, jeigu teisėjas priima sprendimą paleisti anksčiau laiko kažkokį nuteistąjį, tai, be abejo, teisėsaugos struktūros nėra patenkintos ir pradeda sklisti pagrįsti ir nepagrįsti gandai, kodėl tai atsitinka“, – pasakojo P. Urbšys.
