Šiandien Seimas bendru sutarimu pritarė Laimos Garnelienės atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigų, pasibaigus paskyrimo į šias pareigas terminui. Birželio 12 dieną bus priimtas nutarimas.
Prezidentės patarėja Solveiga Cirtautienė pažymėjo šios teisėjos sėkmingą vadovavimą Baudžiamųjų bylų skyriui, kuris truko net trylika metų. Tačiau trečiai kadencijai teisėja galėtų būti renkama tik praėjus penkeriems metams po nustojimo eiti šias pareigas.
Naujas kandidatas – A. Kruopys
Kartu buvo siūloma į Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas skirti Aloyzą Kruopį. Prezidentė teikia šią kandidatūrą vertindama jo puikias profesines ir asmenines savybes bei pasirengimą vadovauti.
Šis teisėjas yra dirbęs Šilutės r. apylinkės teisme ir Klaipėdos apygardos teisme, vėliau dirbo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir nuo 2004 metų dirba Lietuvos apeliaciniame teisme.
Šis pretendentas prezidentūros vertinamas kaip profesionalus, sąžiningas, kruopštus, komunikabilus, aukštos bendravimo kultūros. Teigiama, kad jis žino, kaip pagerinti teisėjų darbą, ir jo kandidatūra yra geriausiai tinkanti, o atrankos komisija pagal visus kriterijus jam skyrė pirmą vietą.
„Nekilo jokių abejonių dėl jo motyvacijos, ryžto ir sugebėjimų atlikti šias pareigas“, – teigė S. Cirtautienė.
Išlaikys gerą mikroklimatą
Pats A. Kruopys trumpai Seimui pristatė, ką darytų, jeigu būtų paskirtas į šias pareigas.
„Bandysiu išlaikyti tą lygį, nesugadinti to, koks yra pasiektas, išlaikyti gerą mikroklimatą, kuris susiformavęs mūsų skyriuje, tačiau norėtųsi ir kai kurių naujovių, reikalingų teismų darbe“, – sakė jis.
Pasak teisėjo, Lietuvos teismų praktikos bėda – ilgai trunkantis bylų nagrinėjimas, kuris pagal statistiką, ilgėja. Jo manymu, tam įtakos galėjo turėti dviejų teisėjų etatų sumažinimas, todėl reikia ieškoti vidinių resursų ir vienas iš būdų – informacinių technologijų išnaudojimas.
Skatins kompiuterinių žinių įsisavinimą
„Jeigu bučiau šiose pareigose, dėčiau pastangas, kad kuo daugiau kolegų įsisavintų kompiuterinę techniką, kuri skatintų darbą, bet nekenktų kokybei“, – tikino jis.
A. Kruopys taip pat atskleidė ketinantis steigti skyriaus darbui skirtą biblioteką, kur būtų talpinamos tiek Aukščiausiojo teismo, tiek Apeliacinio teismo nutartys, būtų kaupiama duomenų bazė bei daroma profesinių problemų analizė.
Atsakė į Seimo narių klausimus
Seimo narys Evaldas Jurkevičius teiravosi, ar A. Kruopys sutiktų, kad nagrinėjant didelį rezonansą sukėlusias bylas, būtų dirbama be ilgų pertraukų ir joms būtų suteikiamas prioritetas, kaip rodo kitų užsienio šalių praktika.
Pasak A. Kruopio, nėra blogai, kad taip būtų, tačiau to reikia siekti ir tam reikėtų atitinkamos įstatymų bazės.
Julius Veselka domėjosi teisėjo požiūriu į mirties bausmę ir kaip pavyzdį pateikė vieną žmogžudį, kuris kryptingai suplanavęs apiplėšimą ir nužudęs bendradarbį, buvo nuteistas iki gyvos galvos, o vėliau jam buvo suteikta galimybė išeiti ankščiau.
„Mirties bausmės atšaukimas – demokratijos laimėjimas ar pasityčiojimas iš įstatymus vykdančių ir normaliai gyvenančių žmonių“, – klausė jis.
Teisėjas patikino, kad Lietuva turi laikytis tarptautinių įsipareigojimų, kad ši bausmė nėra taikoma mūsų šalyje, tačiau prisipažino, kad kartą buvo pasirašęs tokį nuosprendį ir tai buvo gana skaudus momentas.
Saulius Stoma savo ruožtu suabejojo, kad tris dalykus savo kalboje pažymėjęs teisėjas, t.y. dabartinių teismų lygio išlaikymas, bibliotekos įsteigimas ir dviejų etatų įsteigimas išspręstų visas teismų problema. „Ar manote, kad daugiau nieko netrūksta teismui, kuriam vadovausite?“ – domėjosi jis.
„Nesakau, kad tas lygis nuostabus ir nereikia jo kelti, yra problemų, reikia tobulinti darbą, be abejo“, – trumpai atsakė A. Kruopys.
Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, numatoma svarstymo plenariniame posėdyje data – birželio 12 d.
Siūloma, kad abu nutarimai įsigaliotų nuo jų priėmimo.
Konstitucijos 112 straipsnyje įtvirtinta, kad Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų – pirmininką, skiria Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.
Seimo statuto 201 ir 202 straipsniai reglamentuoja, kad po pristatymo kandidatūras svarsto Seimo narių frakcijos ir atitinkami komitetai. Savo išvadas jie turi pateikti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo kandidatūros pristatymo Seimo posėdyje. Ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pristatymo teikiamos kandidatūros turi būti apsvarstytos Seimo posėdyje. Šiame posėdyje turi dalyvauti kandidatūras teikiantis asmuo ir kandidatai, įskaitant ir kandidatus į kolegialias institucijas (in corpore).
Pirmiausia pateikiamos Seimo narių frakcijų bei komitetų išvados. Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje kandidatams ir kandidatūras teikiančiam asmeniui dar suteikiamas žodis (iki 10 minučių). Po to Seimas slaptai balsuoja dėl pritarimo kandidatūrai, kurią skiria Respublikos Prezidentas. Slaptu balsavimu balsuojama ir dėl teisėjo atleidimo pasibaigus kadencijai.
