Prieš savaitę per Lietuvą nugrumėjusi stipri rudeninė perkūnija sužalojo Joniškio rajono Mindaugių kaimo gyventoją 56-erių metų Liudą Jasnauską.
Kamuolinio žaibo nutrenktas vyras pradėjo judinti pirštus ir tikisi vėl atsistoti ant kojų. Vyras ant mirties slenksčio stovėjo jau trečią kartą gyvenime.
Žaibas įsmuko per orlaidę
Nelaimė atsitiko praėjusią savaitę trečiadienį, 12 valandą 15 minučių. Ši data visam gyvenimui išliks Liudo Jasnausko atmintyje.
Staiga kilo rudenį netikėta perkūnija, sublyksėjo, užėjo stiprus lietus su ledukais.
7 metų sūnui L. Jasnauskas liepė eiti į savo kambarį ir nestovėti prie lango. Vaikas skubiai nubėgo prie žaislų.
„Pats sėdėjau virtuvėje prie stalo ir pagalvojau, kad norėčiau užsirūkyti. Stojausi, siekiau ranka link indaujos paimti peleninės, paskui sėdau ant kėdutės prie krosnies. Tuo metu pasigirdo didžiulis trenksmas ir oranžinis degantis kamuolys įsmuko per lango orlaidę, krisdamas ant mano kojų. Džinsai plykstelėjo liepsna, žmona suklykė ir griebėsi už galvos, o vaikas palindo po stalu,“ — tarsi scenarijų iš siaubo filmo pasakoja žaibo kirtį išgyvenęs Mindaugių kaimo gyventojas.
Iš kito namo galo atbėgęs kaimynas su žmona puolė gesinti degančio žmogaus, pilti vandenį, gaubti audeklu. Skubiai atvyko iškviesti medikai. Bet jų vyras jau neprisimena, atsipeikėjo ligoninėje.
Sunaikino elektros instaliaciją
„Prisimenu tik tiek, kad po kamuolinio žaibo, kuris buvo 20 litrų kibiro skersmens, spyrio pašokau aukštyn, trenkiausi galva į kaminą ir susmukau. Kojos nebelaikė, galva buvo išsipūtusi, sunki, viduje blykčiojo, skraidė žvaigždutės,“ — vaizdžiai pasakoja Liudas Jasnauskas.
Vyras kamuolinį žaibą matė pirmą kartą gyvenime. Sakė, neįsivaizduojąs, kaip ir iš kur šis atsirado ir kaip pradingo.
Gal per dūmtraukį, gal kokiais kitais keliais. Nors namas medinis, gaisro nesukėlė, tik sugadino elektros instaliaciją, elektros prietaisus.
Laidai viduje sutrūkinėjo kas 15— 20 centimetrų, o lauke — kas pusmetrį ar metrą.
Liudo Jasnausko žmona Danguolė sakė pati to kamuolio nemačiusi, tik išgirdo baisų trenksmą ir staiga dūmai surūko prie vyro kojų.
Vėliau apžiūrėjusi aplinką moteris pamatė, kad prie namų augančio uosio apdraskyta žievė ir įskilusi viena šaka.
Paralyžiuotos kojos
Pusamžis šnekus vyras, praėjus savaitei po nelaimės, iš lovos atsikelti dar negali. Po patirto žaibo spyrio jis nevaldo kojų, tačiau jau judina pirštus ir nepraranda vilties atsistoti bei iš naujo pradėti vaikščioti.
Iš karto po nelaimės atgavęs sąmonę ligoninėje jis skundėsi visiška kojų nejautra.
Sako, medikai badė adatomis, su pincetu gnaibė, — nieko, jokios reakcijos. Dabar jau pats stipriai sugnybęs odą, pajunta.
Pasak Joniškio ligoninės gydytojo neurologo Raimundo Miškinio, paciento kojos — paralyžiuotos.
„Jutimai atsiranda, bet mes nežinome, ar žmogui pažeisti kojų nervai, ar ir nugaros smegenys. Pacientą siuntėme atlikti tyrimų į Šiaulius. Dar laukiame atsakymų“, — vakar “Šiaulių kraštui“ sakė gydytojas neurologas Raimundas Miškinis, pirmą kartą gyvenime susidūręs su žaibo sužalotu ligoniu.
Triskart stovėjo ant mirties slenksčio
56-erių metų Mindaugių kaimo gyventojas Liudas Jasnauskas pasakoja ant mirties slenksčio atsidūręs trečią kartą. Ligoninės palatos kaimynai vyrą jau vadina nemirtingu ir juokauja, kad jis, kaip katinas, turįs devynis gyvenimus.
Pirmą kartą 1979-aisiais Liudą Jasnauską nutrenkė elektra. Tada vienas pažįstamas paprašė padėti prie statybos darbų.
„Kai įjungė betono maišyklę, tiesiog prilipau nuo elektros srovės. Atvežus į ligoninę nustatė, jog esu negyvas ir nugrūdo į lavoninę. Bet pažįstamas felčeris iš tos lavoninės atgal išsitempė, visaip lamdė, pylė vandenį, ko tik nedarė. Ir atgaivino, pulsą pajuto,“ — pasakoja L. Jasnauskas.
Antrą sykį žmogus nelaimę patyrė prieš trejus metus. Sprogo suvirinimo aparatas. Tada suvirintoju dirbęs vyras smarkiai apdegė veidą.
„Buvau juodas, — sako Liudas Jasnauskas. — Visokiais tepalais mane tepė, lipdė. Dar ilgai po to skutantis barzdą ir ataugusi plona oda sykiu gremždavosi.“
Tiki tatuiruočių apsauga
Liudas Jasnauskas mano, kad jam kas kartą išsigelbėti padeda ne tik atsitiktinumai, bet ir kelios tatuiruotės, kurias pasidarė tarnaudamas armijoje Archangelske.
Ant krūtinės išpiešti angeliukai ir kryžių nešantis Jėzus.
„Prieš darydamasis tatuiruotę paskambinau savo mamai pasitarti. Ji pasakė, darykis, jei nori, bet geriau ką nors švento. Paklausiau mamos ir to meistro paklausiau, ar jis gali tokį šventą vaizdą sukurti. Atsakė, kad gali, tik reikės 50 rublių sumokėti. Taip ir sutarėme,“ — prisimena vyras.
Kamuoliniai žaibai
Kamuolinis žaibas — labai retas fizikinis reiškinys, švytintis 10-30 centimetrų skersmens, greičiausiai plazmos, kamuolys. Vieni tyrinėtojai tvirtina, kad per savo gyvenimą kamuolinį žaibą pamato apie 5 procentus žmonių, kiti — kad mažiau negu vienas procentas.
Kamuoliniai žaibai menkai ištirti, tikslios atsiradimo priežastys nėra žinomos.
Manoma, kad kamuolinis žaibas susidaro perkūnijos metu po žaibo išlydžio ir „plaukioja“ oru. Jis gali patekti į pastatą per bet kokią angą: orlaidę, dūmtraukį, net rakto skylutę. Susidūręs su kliūtimi jis gali sprogti. Pamačius kamuolinį žaibą, patariama nebėgti, nesiartinti, kad neįvyktų sprogimas.
Loreta RIPSKYTĖ
