Nieko bendro, pasakysite? Pasirodo, abu yra linkę slėpti savo gyvenamąją vietą ir abu laikosi arti jos. Vabzdžių įpročių tyrimas gali padėti susekti dvikojus parazitus.
Geografinis profiliavimas (GP) – tai metodas, kurį policija naudoja surasti serijiniams smurtautojams. Paieškos laukas susiaurinamas įtraukiant du pagrindinius tokių tipų įpročius: daugelis užpuolimų įvyksta netoli nusikaltėlio namų, tačiau už „buferinės zonos“, kurioje jį gali atpažinti ar pastebėti kaimynai.
Įvedę nusikaltimų vietų koordinates, kriminalistai siekia nustatyti šios zonos ribas ir sutelkti paiešką joje.
Kamanės taip pat turi buferinę zoną aplink savo lizdą, kad jo nerastų grobuonys. Todėl Londono universiteto mokslininkas Nigelis Raine‘as su kolegomis nusprendė patikrinti GP metodo efektyvumą su šiais vabzdžiais.
„Dėl akivaizdžių etinių priežasčių mes negalime vykdyti kontroliuojamų bandymų su serijiniais žudikais, tačiau galime tai daryti su kamanėmis“, – sako jis.
Biologai leido kamanių kolonijai maitintis „pievoje“, kurioje netikros gėlės „gamino“ dirbtinį nektarą. Vabzdžiai buvo sužymėti, todėl mokslininkai galėjo stebėti jų skrydžius tarp lizdo ir žiedų.
Sujungę kompiuterines kamanių skrydžių simuliacijas su geografiniu profiliavimu, specialistai surado ir vabzdžių lizdą, įrodydami GP efektyvumą. Jie taip pat tvirtina aptikę, kad tarp kamanių egzistuoja skirtingi maisto ieškojimo modeliai. Juos pavertus į kompiuteriui suprantamą kalbą (algoritmus), būtų galima padidinti GP tikslumą.
Didžiosios Britanijos Sasekso universiteto dr. Davidas Hillas mano, kad sistema gali padėti susekti ne tik kamanių, bet ir stambesnių padarų gyvenamąsias vietas. Pavyzdžiui, didžiųjų baltųjų ryklių ar šikšnosparnių, nors „miškingų vietovių gyvūnai, turintys keletą poilsio vietų, gali būti daug didesnis iššūkis.
