Artimiausiu metu Seimui svarstyti turėtų būti teikiamas Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininko Audriaus Endzino įregistruotas, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Dainiaus Budrio pasirašytas pasiūlymas grąžinti Uosto direkcijai ankstesnį mokestį už naudojimąsi valstybės turtu. Jeigu uostas turėtų strateginio objekto statusą, būtų galima tikėtis mokesčių lengvatų.
Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio teigimu, Vyriausybei jau atiduotas teikimas Klaipėdos uostui suteikti nacionalinės svarbos objekto statusą. Dabar laukiama, kada šis klausimas bus įtrauktas į Vyriausybės darbotvarkę.
"Kaip klaipėdietis galiu pasakyti, kad Lietuvos strateginiu objektu turi tapti ne tik krantinės ir akvatorija, bet ir visa uosto teritorija. To dėka mes galbūt galėtume lengviau prašyti ir Europos Sąjungos (ES) lėšų jam vystyti", - sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas D. Budrys.
Koncerno "Achemos grupė" prezidento, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos valdybos pirmininko Bronislovo Lubio manymu, būtina siekti šio statuso. Pasak jo, šia tema gegužės 11 d. kalbėta su Lietuvos premjeru Andriumi Kubiliumi, kuris tam viešai pritarė.
Jeigu Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui būtų suteiktas strateginio objekto statusas, Vyriausybė galėtų jam skirti lėšų iš ES fondų, priimti sprendimą dėl mokesčių lengvatų ir t. t. Tai reikštų, jog valstybiniu požiūriu šis objektas turi egzistuoti ir būti vystomas. Pasak B. Lubio, toks Vyriausybės sprendimas turėtų gerą pozityvią seką.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Aloyzo Kuzmarskio teigimu, ES pinigus būtų galima panaudoti uosto kanalui gilinti, kai kuriems infrastruktūros objektams statyti, kaip tai buvo daroma Vokietijoje, Suomijoje.
Nukentės infrastruktūra
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija valdo valstybės turtą, t. y. ir uosto akvatoriją, ir laivybos kanalą, ir kt., kurio vertė - 814 mln. Lt. Anksčiau jai buvo taikomas 0,1 proc. valstybės turto naudojimo mokestis, tad ji per metus mokėdavo 0,8 mln. Lt. Šiemet nuo sausio 1 d. šį mokestį padidinus iki 2 proc., ji turi sumokėti apie 16 mln. Lt, tad Klaipėdos uostas patirs didžiulių apribojimų. Beje, atominei elektrinei paliktas mokėti 0,1 proc. naudojimosi valstybės turtu mokestis.
Tie 16 mln. Lt būdavo skiriami uosto infrastruktūrai gerinti, t. y. ir gilinimo, ir valymo darbams. Vien tik uosto akvatorijos valymui kasmet išleidžiama 4-13 mln. Lt, o po uragano "Anatolijus" prireikė net 30 mln. Lt. Uosto direkcija visiškai negauna iš valstybės biudžeto lėšų, valstybės garantijų, tad jai sunku net gauti paskolų.
Klaipėdos uostas, palyginti su kaimyniniais Rygos, Talino uostais, kuriuose gylis siekia 17 m, ir taip jau yra mažiau konkurencingas. Pasak buvusio Susisiekimo ministerijos sektoriaus, dabar koncerno "Achemos grupė" logistikos direktoriaus Arvydo Vaitkaus, tarp Baltijos šalių uostų vyksta milžiniška konkurencija, jeigu nebus investuojama į Klaipėdos uostą, jo konkurencingumas dar labiau sumažės.
Paklaustas, ar tiki, kad Uosto direkcijai bus grąžintas ankstesnis mokestis, turint omenyje sudėtingą ekonominę situaciją šalyje, B. Lubys atsakė, jog reikia tikėti ir judėti į priekį, nes po stovinčiu akmeniu vanduo neteka.
Valentinas UBAS
