Karštas pasienis
Ingušijos prezidentas Junusbekas Jevkurovas pareiškė, kad abiejų šalių pasienio linija, iki šiol oficialiai nepatvirtinta, turi išlikta tokia, kokia yra šiandien. Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas atrėžė, kad nemenka Ingušijos teritorijos dalis turi priklausyti jo šaliai. Ir tai nėra paskutinė skandalingojo Čečėnijos lyderio replika šiuo klausimu.
Kalbama, kad pasienio klausimas galėjo kilti dėl asmeninių priežasčių – prezidentai, švelniai tariant, vienas kito nemėgsta. Jų konfliktas paaštrėjo, kai šių metų rugpjūčio pradžioje Ingušijos teritorijoje įvyko incidentas. Po jo R. Kadyrovas pareiškė, kad per incidentą čečėnų pajėgos nukenksmino teroristų grupuotę. J. Jevkurovas patikino, kad jokių čečėnų ten nebuvo. Kilus nesutarims, spontaniškai pereita prie sienų klausimo.
Rodo savo autoritetą?
Vis dėlto nereikėtų konflikto sieti vien su asmenine prezidentų trintimi. Čečėnijos ir Ingušijos sienų klausimas iš tiesų yra grėsmingas. Jis slepia regiono destabilizacijos grėsmę. Pasienio ginčas į paviršių gali iškelti ir kitas regiono problemas, pvz., ginčytinų teritorijų gyventojus nelengva priskirti konkrečiai etninei grupei – tai ingušai, čečėnai ar dar kas nors.
Taigi kam R. Kadyrovui reikia šio konflikto? Analitikai teigia, kad Čečėnijos prezidentas tokiu būdu siekia parodyti didesnę savo nepriklausomybę nuo Rusijos. Iš tikrųjų, palyginti su kitais Šiaurės Kaukazo vadovais, R. Kadyrovo įtaka yra nemaža, o pasinaudodamas tuo, kad Čečėnijoje nėra opozicijos, ir galios vakuumu regione, siekia ją didinti dar labiau.
