Premjeras ir energetikos ministras viliasi, kad dar iki Naujųjų Seimui bus pateiktos esminės koncesijos sutarties nuostatos su „Hitachi“.O štai pareigūnai Lietuvoje šią savaitę dienraščiui „Verslo žinios“ išsidavė, kad „Hitachi“ rūpi, Lietuvos galimybės finansuoti projektą iš valstybės biudžeto ir teikti Vyriausybės garantijas paskoloms, kurias imtų strateginis investuotojas.
Tokių pažadų nesulaukę japonai gali siūlyti sudėtingą finansavimo modelį, kuris Lietuvai primestų įsipareigojimus ateityje supirkti Visagino atominės elektrą už nustatytą kainą.
Japonijos žiniasklaidos šaltiniai tvirtina, kad spartesniems susitarimams su Lietuva trukdys Europos Sąjungos ir Rusijos „energetinis karas“ dėl alternatyvių branduolinių objektų statybos Baltijos regione, t. y. Baltarusijoje ir Kaliningrade.
Tokias abejones gali sėti pati Energetikos ministerija, nes vos tik paskelbusi, kad pagaliau surado strateginį investuotoją, tuoj pat sukėlė skandalą aplink uždaromą Ignalinos jėgainę. Šis skandalas tik pila vandenį į Lietuvos konkurentų, planuojančių atomines Lietuvos pašonėje, malūną. Rusai visą laiką šaiposi, kad Lietuva nesugebės pasistatyti atominės elektrinės, todėl liks nuolankia rusiškos elektros pirkėja.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas LTV naujienų tarnybai yra sakęs, kad apie persų kilmės teisininką Raminą Wali sužinojo neseniai.
„Kiek man žinoma, Lietuvoje jis pakankamai seniai. Jau keletą metų jo veikla nėra aiški, nėra skaidri. Dėl jo veiklos aiškinasi specialiosios tarnybos Mes taip pat parašėme paklausimus. Dalį medžiagos gavome, dalis medžiagos yra įslaptinta, tačiau atsakymų, kurie daugiau mestų šviesos, kas yra daktaras R. Wali, mes neturime“, – kalbėjo ministras.
Kiti šaltiniai Vyriausybėje tvirtina, kad dar 2009-aisiais kilo įtarimų, jog R. Wali susijęs su užsienio specialiosiomis tarnybomis.
Šioje nuotraukoje – A. Sekmokas ir minėtasis R. Wali birželį. Tą patį birželį Osvaldo Čiukšio įpėdinis Žilvinas Jurkšus įsakė pratęsti derybininko R. Wali įgaliojimus, tačiau dėl to ministro pasitikėjimo neprarado.
Anot A. Sekmoko, pagrindinė vieno iš buvusių Ignalinos elektrinės vadovų O. Čiukšio atleidimo priežastis – kad įtraukė R. Wali į derybų grupę su milijardinius uždarymo projektus vykdančia Rusijos kapitalo įmone „Nukem“.
Kas ir ką ne taip darė, dabar vargu ar kam svarbu. Užuodusi skandalo kvapą, Seimo opozicija šoko siūlyti sudaryti laikinąją komisiją, tačiau to dauguma nenori.
Tai darys Seimo komisija, kuriai ir taip privalu rūpintis uždaroma elektrine. Tačiau, panašu, kad šios komisijos užduotis susiaurėjo iki populistinių skaičiavimų, kam ir kokia alga paskirta iš Europos Sąjungos fondų. Pranešama, kad dabartinio atominės vadovo pajamos per mėnesį viršijo 29 tūkst. litų, o gausaus Ž. Jurkšaus patarėjų būrio – 10 tūkst. litų.
Vienas tokių gerai apmokamų patarėjų – Vaidas Skirmantas, gegužę pasitraukęs iš STT Vilniaus apygardos vadovo pareigų. Įtarta, kad jis, dangstydamas tarnybinį automobilį vairavusį girtą pavaldinį, melavo teismui. Tačiau V. Skirmantas iš STT atsistatydino be pasekmių.
LTV „Savaitė“ turi dokumentą, kuriame teigiama, kad „STT, atlikusi informacijos patikrinimą, nustatė, kad V. Skirmanto teiginiai, kurie buvo pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, neatitinka faktinių aplinkybių“ .
Galėjo nežinoti ar meluoti? Tai žino ir energetikos ministras – dokumentas adresuotas jam. Tačiau V. Skirmantas neprarado pasitikėjimo, dirba su atominės paslaptimis.
Dar vienas dosniai atlyginamų patarėjų – vokietis Carstenas Frankas. Šiam už dviejų savaičių darbą kas mėnesį mokamas 56 tūkst. litų atlygis, C. Frankas pristatomas kaip eksploatavimo nutraukimo projektų ekspertas.
Energetikos ministras mums sakė, kad C. Frankas – realus kandidatas į atominės Technologinės tarnybos vadovus. Anksčiau šios pareigos vadintos paprasčiau – vyriausiojo inžinieriaus.
Kol kas tarnybai vadovauja lietuvis Vygantas Galkauskas. Neseniai jis panoro atsistatydinti. Technologinės tarnybos vadovas kuruoja „Nukem“ statomus milijardinės vertės uždarymo projektus.
C. Frankas dirba Vokietijoje, konsultuoja Ignalinos atominę, dar spėja apsisukti Černobylio atominėje.
LTV „Savaitės“ šaltiniai teigia, kad C. Franką sieja pažintis su kitu tautiečiu Reineriu Gioringu. Pastarasis dirbo „Nukem“, rengė Ignalinos uždarymo projekto Poveikio aplinkai vertinimą.
Maždaug tuo pačiu metu R. Giorintas dirbo ir Černobylio atominėje. Čia „Nukem“ taip pat vykdė projektą. Tačiau čia R. Gioringą ištiko nesėkmė – slapta užfiksuota kaip jis įtikinėja Černobylio atominės vadovą Igorį Gramotkiną keliasdešimčia milijonų dolerių padidinti iš lėšų statomo projekto sąmatą. R. Gioringas I. Gramotkinui siūlo maždaug pusės milijono dolerių kyšį. Tačiau ukrainietis atsisakė. Netrukus kažkas apšaudė I. Gramotkino namus.
„Jei gausime 20 milijonų – puiku, jei 15– taip pat neblogai. Mums tiek ir tereikia. 20 milijonų – tai tik išlaidoms. Pridėsime, kaip įprasta, dar viršaus ir plius pelną, tai bus 30. Mes norime pusės“, – slapta filmuotame pokalbyje kalbėjo R. Gioringas.
LTV „Savait ės“ šaltiniai teigia, kad taip gėdingai Černobilyje įkliuvusį R. Gioringą ir C. Franką daug kas sieja – abu gimė Rytų Vokietijoje, abu Maskvos energetikos instituto absolventai, juos ir šeimas Vokietijoje sieja bičiulystė. Abu pluša uždaromose Sovietų Sąjungos atominėse, kuriose Europos Sąjungos finansuojamus projektus vykdo Rusijos kapitalo įmonės.
Vos pradėjęs eiti pareigas O. Čiukšys suprato, kad atominės uždarymui skirtas milijardas ištirpo, vėluojantys projektai tik brangsta,o jų rangovą „Nukem“ nupirko „Rosatom“.
A. Sekmokas užsipuolė saugumo departamentą.
„Pagrindinė kompanija, pagrindinis rangovas yra nupirktas Rusijos, jis yra įvardintas kaip davęs kyšius Černobylio atominėje elektrinėje, jo atstovas Lietuvoje, tai yra asmuo, buvęs KGB karininkas ir turintis klausimų dėl reputacijos, dėl patikimumo. Iš tikrųjų, tai yra klausimai susiję su nacionaliniu saugumu“, – dar balandį kalbėjo ministras.
Su KGB ar kuo kitu siejamas minėtas asmuo – galime tik spėlioti. Abejonių nekelia viena: visais skandalais, apnuoginančiais neva menką Lietuvos institucijų kompetenciją valdyti branduolinius objektus, labiausiai suinteresuotas Lietuvos pašonėje atominių statybas planuojantis „Rosatom“.
Tačiau ir „Rosatom“ nelabai sekasi – po griūties statomoje Leningrado atominėje Rusijos priežiūros institucija prieš kelias dienas sustabdė generalinio projektuotojo „Atomenergoprojekt“ licenciją.
Leningrado atominėje rusai stato tokius pat reaktorius, kaip ir projektuoja Lietuvos pašonėje. Darbus vykdys tie patys rangovai. Ignalinos atominėje dirbantis „Nukem“ – taip pat.
Joana Lapėnienė
