Sąmokslo teorijų galėtume prikurti nemažai, juolab, kad Lietuvoje jos gajos, greitai prigyja ir turi puikią terpę išvešėjimui. Jos puikiai tinka kelti vyriausybės, neva ginančios skriaudžiamą tėvynę, reitingus, nors šiaip jau vyriausybė ne itin gali pasigirti per metus konkrečiais nuveiktais darbais ar išspręstais strateginiais klausimais. Sąmokslo teorijos leidžia pasišildyti aršios retorikos šlovės spinduliuose ir esamiems bei galimiems kandidatams į prezidentus. Taip pat ir mus nuolat puolančioms svetimų valstybių (gal ir savų) specialiosioms tarnyboms: Mosadui, GRU, KGB. Galimų Lietuvos priešų sąrašas ilgas ir nebaigtinis, bet ar verta vardinti?
Laikas mums aplinkui ieškoti ne priešų, bet draugų. Mes nuolat kariaujame su išorės priešais, o kai jų pritrūksta – atnaujiname vidinius karus tarpusavyje. Galbūt todėl, kad kariauti yra lengviau nei kurti. Tačiau istorija moko, kad net patys didžiausi pasaulio užkariautojai neišlaikė savo galybės, pasiektos ginklo pergale, visos jos anksčiau ar vėliau subyrėjo. Išliko tos, kurios kūrė savo ekonominį, kultūrinį, mokslinį potencialą, sudarė prielaidas joms vystytis. Todėl ypatingai stebina Lietuvos šviesuomenės kreipimasis į valstybės institucijų vadovus su siūlymu išmesti Lenkų rinkiminės akcijos atstovus iš valdančios koalicijos.
Manyčiau, kad būtent iš jų mes turėtume sulaukti taikių pasiūlymų: nedaryti spaudimo energetikos ministrui, kad jis atleistų viceministrą, įpareigoti paskaityti paskaitą apie kultūringą bendravimą ir rekomenduoti taip stipriai nepykti ant lenkų dėl lenkiškų gatvių pavadinimų. Atvirkščiai, reikėtų iš lenkų pasimokyti patriotiškumo. Kur jūs girdėjote, kad lietuviai užsienyje kabintų lietuviškus gatvių pavadinimus? Niekas iš mūsų to nedaro ir greičiausiai nedarys. Todėl užuot piktinęsi, turėtume pasimokyti iš lenkų mylėti Tėvynę, o ne drausti jiems mylėti savo, būti patriotais, net jei jie kartais ir perlenkia lazdą.
Kai kūrėsi Žečpospolita, mes, lietuviai, aiškiai dominavome prieš lenkus. Tačiau kol kovojome, lenkai daugiau dėmesio skyrė kultūrai. Šiandien matome akivaizdų rezultatą: kaimynų jau per 20 milijonų, o mūsų vos trys ir nuolat besipjaunančių.
Karinga mūsų tauta, todėl ir jos iškilūs šviesuliai karingi: vis siūlo išmesti, nubausti, nuteisti. Manau, atėjo laikas mums visiems keistis, nes mes jau per dvidešimt metų nebegyvename didžiulėje koncentracijos stovykloje, išoriškai esame laisvi, belieka tapti laisvais viduje. Tik stiprus žmogus sugeba iškilusias problemas spręsti taikiai, dialogo, diplomatijos, o ne vėzdo pagalba, valstybė – taip pat.
Dr. doc. Gintautas Labanauskas Kauno m. savivaldybės tarybos narys, frakcijos „Dirbam Kaunui“ seniūnas
