Kai beveik kiekvienoje kišenėje pypsi po mobilųjį telefoną, vargu, ar dažnai pagalvojame, kaip atrodytų mūsų gyvenimas, jei vietoje šio technikos stebuklo reiktų naudotis dar prieš keliolika metų buvusiais itin populiariais viešaisiais taksofonais.
Didmiesčių ir mažesnių miestelių centruose mėlynose būdelėse „apgyvendinti“ taksofonai vis rečiau sulaukia šios paslaugos vartotojų, o ir prisiminti, kada paskutinį kartą skambinote viešuoju telefonu, tikriausiai, nebūtų labai lengva.
Taksofonų amžius baigėsi?
Apie tai, ar vis dar reikalingi taksofonai viešosiose miestų erdvėse, TEO atstovas spaudai Antanas Bubnelis sakė: „Visame pasaulyje taksofonų populiarumas yra smarkiai sumažėjęs ir toliau tebemažėjantis. Įvairiose šalyse taksofonų tinklai yra mažinami ar net naikinami. Tai daugeliu atvejų priklauso nuo šią rinką reguliuojančių institucijų. Pavyzdžiui, Europos Sąjungai nepriklausančioje Norvegijoje taksofonų nuspręsta visai atsisakyti, neseniai jų atsisakyta ir Estijoje.“
Pašnekovo teigimu, didžiausią populiarumą taksofonai buvo pasiekę maždaug prieš dešimtmetį. Tuo metu Lietuvoje jų buvo daugiau nei 7,5 tūkstančio. Šiuo metu jų tinklą sudaro kiek mažiau nei pusantro tūkstančio taksofonų, o naudojimasis jais smuko dešimtimis kartų. Vilniuje šiuo metu veikia maždaug 300 taksofonų.
Taksofonai – nuostolingi
Paklaustas, ar atsiperka bendrovei taksofonų išlaikymas ir priežiūra, pašnekovas sakė: „Taksofonų išlaikymas bendrovei TEO yra nuostolinga paslauga, tačiau ją teikti įpareigoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės. Pastaruoju metu nauji taksofonai nėra įrengiami ir jų tinklas nėra plečiamas, o tik išlaikomas stengiantis perkelti taksofonus iš vietų, kur jie nėra naudojami, į populiaresnes vietas.“
Paklaustas apie tai, ar dažnai viešosiose vietose įrengti taksofonai nėra vandalų ir įvairaus plauko „menininkų“ taikinys, A. Bubnelis sakė: „Pastaruoju metu taksofonų aparatai nuo piktavalių nukenčia retai. Visus juos nuolat prižiūri ir tvarko tam pasamdyta bendrovė, o sugadinti taksofonai taisomi arba keičiami.“
Per mėnesį niekas nepasinaudoja
Taksofonų naudojimo statistika taip pat informuoja apie vis mažėjantį jų populiarumą: tyrimų duomenimis, per pirmąjį 2008 metų pusmetį taksofonais yra skambinę vos 3,8 proc. Lietuvos gyventojų, o pašnekovo teigimu, yra ir tokių taksofonų, kuriais per mėnesį nėra skambinama nė karto.
„Taksofonai šiuo metu yra įrengti tose vietose, kur yra didžiausi žmonių srautai ir daugiausiai jais naudojamasi. Tai yra centrinės miestų gatvės, kurortai, įvairios įstaigos, pavyzdžiui, ligoninės, mokslo įstaigos bendrabučiai ir pan. Miestų centruose esančiais taksofonais dažniausiai skambina turistai“, – kalbėjo A. Bubnelis.
Pašnekovo teigimu, taksofono paslaugų kainos nėra didelės: vietiniai pokalbiai taksofonu kainuoja 0,18 Lt./min, tarpmiestiniai – 0,49 Lt./min., taip pat suteikiama galimybė skambinti kito asmens sąskaita: „Taksofonais galima pasinaudoti nemokamo skambinimo paslauga. Surinkus numerį 1591 atsiliepia operatorė. Jai reikia pasakyti žmogaus, su kuriuo pageidaujama kalbėti, telefono numerį, ir jeigu skambučio gavėjas sutinka už pokalbį sumokėti, pašnekovai sujungiami. Paslauga kainuoja 2,48 lito“, – sakė pašnekovas.
Turistai naudojasi, bet pastebi trūkumų
Dažniausiai taksofonais Vilniaus mieste naudojasi turistai, bet turizmo centrų darbuotojai atkreipia dėmesį, kad ši paslauga turi ir tam tikrų trūkumų. Naujienų portalo „Balsas.lt“ kalbintų Vilniaus turizmo informacijos biuro specialistų teigimu, apie tai, kur galima rasti taksofoną, turistai iš užsienio dažniausiai teiraujasi Vilniaus geležinkelio stotyje – po kelis kartus per dieną; rečiau, bent kartą per savaitę – Rotušėje, Katedros aikštėje ir Vilniaus gatvėje.
Anot turizmo informacijos centrų darbuotojų, turistai skundžiasi, kad taksofonų naudojimosi taisyklės pateikiamos tik lietuvių kalba, tad dažnai užsieniečiams sunku susigaudyti naudojimosi šia paslauga subtilybėse.
Išsakyta pastebėjimų, kad nepatogi ir kortelių, skirtų naudotis viešaisiais taksofonais, sistema: norint skambinti į užsienį, reikia nusipirkti kortelę bei sąskaitos papildymą, o tuo tarpu daugelyje užsienio šalių naudojamos paprasčiausios monetos. Kartais turistai pasigenda ir elementarios paslaugos pašte, kai klientas gali paskambinti fiksuoto ryšio telefonu, o vėliau už skambutį susimoka.
