Derlius dar nenuimtas, kokios bus galutinės grūdų supirkimo ir miltų kainos – neaišku, tačiau prognozuotojų, jog, tarkim, aukščiausios rūšies kvietiniai miltai turėtų pabrangti apie 40-50 proc. jau šiandien pakanka. Tai reiškia, kad duonos gaminiai brangs. Prognozės tuo nesibaigia. Spaudoje teigiama, jog „Pašarai sudaro apie 60 proc. paukštienos savikainos. Todėl logiška yra prognozė, kad paukštiena gali pabrangti 10-15 proc.“. Dar viena „logiška“ prognozė, jog alus, brangstant miežiams, gali pabrangti 20 proc., nes salyklas sudaro maždaug 20 proc. alaus savikainos. Deklaruojamų priežasčių kainų kėlimui nors vežimu vežk. Tai prasti derliai Rusijoje ir Europoje, tai sudėtinga padėtis pasaulyje ir globaliai kylančios grūdinių kultūrų kainos, tai nedėkingas Lietuvos klimatas ir dėl to suprastėjęs derlius ir taip toliau.
Atidžiau pasižiūrėjus į visas šias prognozes, akivaizdžiai kyšo grupės stambaus verslo atstovų ausys – jei yra nors menkiausias pretekstas pasipelnyti, tai kodėl nepasipelnyti. Taip visuomenė iš anksto pratinama, kad kainų kilimas neišvengiama būtinybė. Juolab kai ir žemės ūkio ministras patvirtina: „Duona turėtų brangti mažiausiai 5 proc., o mėsa – dešimtadaliu“. Tokiems „geradariams“ visuomenė turėtų būti dėkinga – kainų šoko nebus, nes dar kelis mėnesius propagandos pagalba gyventojams bus suteikta galimybė su tuo susitaikyti.
Dėl kainų kilimo prognozės Lietuvoje tradiciškai pildosi, nes prognozuotojai ir kėlėjai būna viename asmenyje. Ką beliks daryti žmonėms? Susiveržti diržus arba emigruoti. Išvykti ten, kur ne vien kainos europietiškos, bet ir darbo užmokestis, socialinės garantijos taip pat europietiškos.
Artėja rinkimai. Konservatorių (TS-LKD) savivaldybininkai grįžusį po atostogų partijos pirmininką ir premjerą, ramiai išgyvenusį visas gamtos stichijas, turėtų kaip reikiant priremti prie sienos. Juk pakilus kainoms, išsaugoti savo vietas ir postus savivaldybėse TS-LKD nariams bus problematiška. Nėra abejonės, kad premjeras turi pakankamai valdžios svertų sustabdyti verslininkų lupikavimą ir žmonių skurdinimą. Tačiau ministras pirmininkas nepratęs panaudoti turimą valdžią paprastų žmonių labui. Juolab, kai, atrodo, premjeras ir mąsto pagal visai neseniai viešai pareikštas Rumunijos prezidento Traiano Basescu mintis: „Įsivaizduokite, jei tie du milijonai rumunų, dirbančių Anglijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje nedarbo pašalpų prašytų Rumunijoje. Tad jiems turime padėkoti už tai, ką jie daro dėl Rumunijos“. Nors Lietuvos premjeras tokių minčių – „Įsivaizduokite, jei tie pusė milijono lietuvių, dirbančių Anglijoje, Airijoje, Ispanijoje, Skandinavijoje nedarbo pašalpų prašytų Lietuvoje. Tad jiems turime padėkoti už tai, ką jie daro dėl Lietuvos“ – viešai dar neskleidžia, tačiau už tokį „įvertinimą“ lietuviai emigrantai turėtų būti nuoširdžiai dėkingi dabartiniam ministrui pirmininkui.
Galbūt saviškių partiečių priremtas prie sienos premjeras pasinaudos jau išbandyta patirtimi: viešai paprašys verslininkų nedidinti kainų, o vėliau atsilygins kitaip. Kaip ir A.Brazauskas „Maximai“, kai ši atsižvelgė į jo prašymą sumažinti mėsos ir kitų produktų kainas. Už tai prekybininkai gavo Vakarų skirstomuosius tinklus (VST), vėliau VP dešimtukui buvo sukurtas Leo projektas. Tikriausiai neatsitiktinai kalbama, jog metų pabaigoje 1 litro benzino kaina peršoks 4,5 Lt. Lygiagrečiai kalbama ir apie kelių bei jų priežiūros įmonių privatizavimą. Greičiausiai naujas privatininkų pelnas ir bus įkalkuliuotas į benzino kainą. O viešai bus paskelbta, kad brangimo priežastis – pasaulinės tendencijos, kintantis dolerio kursas ir pan.
Realybė šiandien tokia, jog kol kas nėra jokio pagrindo kalbėti apie duonos, mėsos, pieno, alaus brangimą. Tą tvirtina ir ūkininkai, kai kurie ekspertai bei specialistai. Rinkų, kainų svyravimai yra natūralus procesas ir kiekvienos šalies valdžios pareiga juos amortizuoti.
Ką darytų visuomenės interesams atstovaujanti ir vartotojų poreikius ginanti vyriausybė bei premjeras? Pirmiausia, kaip minėta, panaudotų valdžios svertus kainų kėlimu suinteresuotų verslo grupių savivalei pažaboti. Antra – pati vyriausybė privalėtų atlikti maisto produktų kainų, jų tendencijų, joms įtaką darančių faktorių, sanaudų ir t.t. analizę (ir aišku tai turi daryti ministerijų specialistai, o ne samdomos ekspertų firmos, kurių studijoms iššvaistomi šimtai tūkstančių litų). Trečia – demonopolizuotų rinką, nes ne paslaptis, kad didžiausią pabrangimo dalį paprastai pasiima prekybininkai, o dominuojančią padėtį čia užima ta pati „Maxima“. Taigi ši Vyriausybė turi dar vieną galimybę pagaliau atsisukti į žmogų.
O štai viena paskutinių informacijų dėl pasaulinių tendencijų – Čikagos grūdų biržoje kviečių kainos nukrito 5,2 proc.
Arvydas Akstinavičius, Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
