Greitai sueis trys mėnesiai, kai Rygoje, Zolitūdės mikrorajone, sugriuvo prekybos centras „Maxima“. Per griūtį žuvo 54 žmonės, tačiau kaltųjų paieškos vyksta labai lėtai.
Du jau nubausti
Kol kas nubausti tik du: gelbėtojas Janis Senkaisas, kuris davė spaudai atvirą interviu, ir Greitosios pagalbos direktoriaus pavaduotojas Martinšas Šicsas, kuris leido išspausdinti žuvusiųjų sąrašą. Pirmasis, praėjus kelioms dienoms po tragedijos, Kurzemės televizijai atvirai pripažino, kad jei tai būtų atsitikę Liepojoje, tai gelbėjimo tarnybos nieko būtų nepadarę, nes tokiems gelbėjimo darbams visiškai nepasiruošusios. Už tokias kalbas jam buvo iškelta drausminė byla ir galų gale pareikštas papeikimas.
Antrasis nubaustas už bandymą nuraminti visuomenę. Prisiminkime pirmąsias dvi dienas po griūties. Šimtai žmonių blaškėsi, skambino telefonais bandydami išsiaiškinti situaciją, sužinoti apie savo dingusius artimuosius. Tačiau oficialios įstaigos visus ramino pažadais, kad iki kol galutinai nebus išsiaiškinta situacija, niekas žuvusiųjų pavardžių neskelbs. Ir tuomet M. Šicsas ryžosi ir leido internetiniam portalui „Nekropole.info“ išspausdinti žuvusiųjų pavardes. Vieni, juose neradę savo giminaičių ar pažįstamų pavardžių, lengviau atsikvėpė, kiti sužinojo, kad ir skaudžią, bet tiesą. O Greitosios pagalbos direktoriaus pavaduotojas už tai buvo nušalintas nuo pareigų!
Kol vyksta tarnybinis patikrinimas, jam nemokamas atlyginimas ir viršininkas gyvena iš savo nedidelės pensijos. Pats M. Šicsas sako, kad jokios slaptos informacijos jis neperdavė – tik norėjęs padėti žmonėms sužinoti, koks jų artimųjų likimas.
Vietoj padėkos direktoriaus pavaduotoją ruošiamasi griežtai nubausti, nes tyrimas tęsiasi jau trečias mėnuo. Latvijos spaudoje rašoma, kad, ko gero, kažkam prireikė posto ir dabar tuo bandoma pasinaudoti.
Pareigūnai dirba
Žmonės, aišku, laukia, kada bus nubausti tikrieji kaltininkai. Šiuo metu prie „Maximos“ bylos dirba 74 tyrėjai, kurių darbą koordinuoja ir kontroliuoja 4 prokurorai. Latvijos generalinis prokuroras Erikas Kalnmejeris užtikrino, kad „jau aiškėja įtariamųjų ratas“. Tačiau atskleisti jų pavardes prokuroras atsisakė. Su ekspertizėmis irgi neskubama, nes, anot generalinio prokuroro, jos turi būti atliktos kokybiškai, kad teisme niekas negalėtų užginčyti jų rezultatų.
Statybinė kompanija „RE&RE“, stačiusi „Maximą“, kreipėsi į nepriklausomus konstruktorius iš Britanijos, kad šie atliktų ekspertizę, tačiau kol kas jie dar neįleidžiami į objektą. Tad užsieniečiai ekspertai tik studijuoja dokumentaciją. Vietiniai „RE&RE“ ekspertai, statybos inžinieriai Aldis Grasmanis, Valerijus Vasiljevas ir Didzis Žigursas jau pateikė savo nuomonę. Anot jų, stogas įgriuvo, nes buvo padaryta grubių klaidų skaičiuojant perdangų apkrovas.
Kol kas prie sugriuvusio pastato net neleidžiami ir Valstybinės policijos ekspertai. Kriminalinės policijos viršininkas Andrejus Grišinas sakė, kad ekspertai į objektą bus įleisti kovo antroje pusėje, o jų išvadų galima laukti tik rudeniop. Atsakinėdamas į parlamentinės komisijos klausimus jis sakė, kad kovo pabaigoje bus atliktas tardymo eksperimentas. Dabar statybininkai dar tvirtina sugriuvusio pastato išlikusias konstrukcijas, kad po to policininkai ir ekspertai galėtų saugiai rinkti įrodymus. A. Grišinas sakė, kad iš bendros bylos gali būti išskirti ir išnagrinėti atskiri epizodai. Pavyzdžiui, apie evakuaciją, kurios nebuvo: parduotuvės apsauga nesureagavo į suveikusią signalizaciją, žmonės nebuvo evakuoti, tad galima kelti klausimą apie to nepadariusių žmonių atsakomybę.
Prisiėmė kaltę
Kol teisėsaugininkai ieško kaltų dėl pastato griūties, nerimsta aistros ir tarp politikų. Vieniems „Maximos“ griūtis tapo karjeros pabaiga, o kitiems – pradžia. Vos savaitei praėjus po griūties atsistatydino ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis. Apie pasitraukimą iš pareigų jis pranešė po susitikimo su prezidentu Andriu Bėrziniu.
Teigiama, kad valdančiosios Latvijos partijos „Naujasis laikas“ pirmtakai prieš kurį laiką panaikino Valstybinę statybų inspekciją, todėl buvo sušvelnintos pastatų tikrinimo procedūros. Ši partija, kuri buvo V. Dombrovskio Vyriausybėje, siejama su statybų įmonėmis, tarp jų ir „Re&Re“. Tuo tarpu pats V. Dombrovskis apie jokius savo ryšius nekalbėjo. „Atsižvelgiant į Zolitūdės tragediją ir visas su ja susijusias aplinkybes, būtina Vyriausybė, kurią palaikytų parlamento dauguma ir kuri galėtų išspręsti šalyje susiklosčiusią situaciją, ir aš skelbiu apie savo atsistatydinimą iš premjero posto, prisiimdamas politinę atsakomybę už šią tragediją“, – kalbėjo V. Dombrovskis.
Dar prieš jį apie savo atsistatydinimą paskelbė Ekonomikos ministerijos valstybės kancleris Juris Pūcė, atsakingas už statybų sektorių. Jis atsistatydino po to, kai buvo paskelbta apie jo žmonos vadovaujamo labdaros fondo ryšius su statybų bendrove, pastačiusia prekybos centrą Zolitūdėje. Žiniasklaida paskelbė, kad ministerijos kanclerio žmona Zaiga yra viena iš vadovų 2011 metais įkurtame labdaros fonde „Ascendum“. Tarp dosniausių jo rėmėjų buvo kai kurios statybų bendrovės, įskaitant „Re&Re“.
„Maximos“ lobistai?
O štai partijos „Tėvynei ir laisvei!/ Viskas Latvijai“ narė, iki tol Rygos miesto taryboje dirbusi Baiba Broka, naujojoje vyriausybėje gavo teisingumo ministro postą, nors, kaip rašo Latvijos spauda, ji irgi padėjo sugriuvusią „Maximą“ statantiems statybininkams.
Kaip pranešė televizijos laida „Neka personiga“, prėjusią vasarą kaip tik B. Brokos padedami „Maximos“ tinklo savininkai bandė per Teisingumo ministeriją pakeisti įstatymus, kad paskubintų parduotuvės statybą Miežciemsėje, pačiame žaliausiame Rygos rajone. „Jie atėjo pas mane ir pasakojo, kaip sunku statyti prekybos centrą, nes vietiniai gyventojai nusistatę prieš tokią statybą, – sakė buvęs ministras Janis Bordansas. – O teismai palaiko gyventojus“.
B. Broka neigia užsiėmusi lobizmu ir sako, kad ji tik vykdė premjero V. Dombrovskio nurodymus.
Užsienio investuotojų taryba kreipėsi į premjerą ir papasakojo apie tai, kas trukdo statyboms. Vėliau ekonomikos ministerijoje buvo paruoštos įstatymo pataisos ir teisingumo ministerijai net nieko nereikėjo daryti. Ji taip pat sakė, kad nemato nieko bloga, kad teko susitikti su verslininkais. Daugelis jų kreipiasi į ministerijas, kad aptartų investicijų planus ir tai yra normali praktika.
Dėl „Maximos“griūties ir lobizmo kaltinamas ir dabartinis ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis. Nuo 2011-ųjų spalio iki 2013-ųjų gegužės jis vadovavo Seimo komisijai, kuri, kaip rašo „nra.lv“, buvo laikoma kanalu, per kurį statybininkai bandė prastūminėti sau palankius sprendimus. Kaip tik V. Dombrovskis paruošė kai kurias Statybos įstatymo 30-ojo straipsnio pataisas, siūlydamas jas svarstyti skubos tvarka. Tada buvo kalbama, kad visos tos pataisos paruoštos kompanijai „Homburg Bikernieku Properties“, kad ši be trukdžių galėtų statyti supermarketą Miežciemsės rajone. Kaip tik šio rajono gyventojai kreipėsi į teismą, kad neleistų „Maximai“ statyti didžiulio prekybos centro. Tą centrą projektavo architektų firma „Kubs“, ta pati, kuri projektavo ir centrą Zolitūdėje.
Spręs apsaugininkas
O kas gi daroma pačioje „Maximoje“? Spaudos atstovo Janiso Beseriso teigimu, „Maximos“ parduotuvėse daromas detalus saugumo instrukcijų auditas. Jį atlieka nepriklausomi ekspertai. Jau dabar priimtas sprendimas, kad suveikus signalizacijai ar kitam pavojaus signalui, nedelsiant būtų evakuoti žmones.
Tačiau eiliniai parduotuvės kasininkai sako, kad iš tikrųjų yra kiek kitaip. „Mus informavo apie avarinius išėjimus ir pasakė, kad evakuotis mes galime tik po apsaugininkų leidimo. Tai reiškia, kad mūsų gyvybės priklauso nuo nekompetentingų apsaugos darbuotojų. Daugelis jų neturi specialių sertifikatų ir yra jauni, be patirties“, – potalui „kasjauns.lv“ pareiškė kasininkė Zigrida. Jai pritaria ir Solvita: „Darbuotojus instruktavo, kaip elgtis avarinėse situacijose, atlaisvino avarinius išėjimus, pakabino lenteles su specialiųjų tarnybų telefonų numeriais, bet galų gale pasakė, kad nors ir suveiks avarinė signalizacija, mes turim dirbti iki tol, kol apsauginis duos ženklą bėgti“.
Tik faktai: Prekybos centras „Maxima“ Rygos Zolitūdės rajone sugriuvo pernai lapkričio 21 dieną. 54 žmonės žuvo, dar 40 buvo sužeisti.
Tą vakarą sugriuvo viena siena ir prekybos centro stogas. Gelbėtojų duomenimis, pagrindinis smūgis teko daržovių skyriui ir toms vietoms, kur stovėjo kasos. Kai į įvykio vietą atskubėjo gelbėtojai ir pradėjo judinti nuolaužas, griuvo dar viena siena.
Po dviejų dienų, vykstant gelbėjimo darbams, įgriuvo dar dalis stogo.
Gelbėjimo operacija tęsėsi 90 valandų. Joje dalyvavo keli šimtai gelbėtojų. Trys jų žuvo antrosios griūties metu.
Prezidentas Andris Bėrzinis nelaimę Rygoje pavadino masine žmogžudyste. Jis pareiškė, kad tragedijos negalima vadinti nelaime, nes tai ne stichinė ar kito pobūdžio nelaimė.
Sugriuvęs prekybos centras buvo priimtas naudoti 2011 metų pabaigoje. Jį statė kompanija „Re&Re“ pagal firmos „Kubs“ paruoštą projektą
Zbignevas JANKOVSKIS
AKISTATA
