Lietuva, dar besirengdama narystei Europos Sąjungoje, ėmėsi įgyvendinti supaprastinto žmonių tranzito tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos Federacijos dalies per mūsų šalies teritoriją schemą. Svetimos valstybės piliečių tranzitinis judėjimas taikant specialiai sukurtą jo valdymo mechanizmą vyksta jau beveik dvejus metus.
Kaliningrado tranzito klausimais studiją rengiantis Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras kartu su mūsų šalies užsienio reikalų ministerija šios temos nagrinėjimui pakvietė Rusijos ir Lietuvos institucijų bei žinybų atstovus į išvažiuojamąjį seminarą. Balandžio 25-26 d. vykstant maršrutu Kaliningradas - Vilnius buvo keičiamasi informacija ir nuomonėmis bei praktiškai stebimos tranzito kontrolės procedūros. Prisijungti prie išvažiuojamojo seminaro dalyvių buvo pakviestas ir „Omni laiko“ korespondentas.
Supaprastinto tranzito schema
Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovės Audros Sipavičienės, seminaras surengtas siekiant išsiaiškinti dėl Kaliningrado tranzito kylančias problemas ir panagrinėti bendradarbiavimą tiek tarp abiejų valstybių, tiek ir tarp Lietuvos žinybų. Stengtasi nuošaly palikti didžiąją politiką dėmesį sutelkiant į tarpžinybinį bendradarbiavimą, nestandartinių situacijų sprendimą ir ateities perspektyvas.
Kasdien per Lietuvos teritoriją pervažiuoja šeši tranzitiniai traukiniai. Tyrimai rodo, kad dauguma Rusijos piliečių esama kelionės tvarka yra patenkinti, tačiau apie 20 procentų keleivių įžvelgia įvairias problemas. Vieni skundžiasi asmeninio laiko švaistymu rūpinantis reikalingais dokumentais, kitų nuomone, tokios procedūros sukuria dirbtines kliūtis.
Prieš tapdama Europos Sąjungos nare Lietuva turėjo atšaukti galiojusias vizų režimo lengvatas Rusijos piliečiams. Sprendžiant dėl šio atšaukimo atsirandančias problemas 2002 m. lapkričio 11 d. Briuselyje pasirašytas bendras Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos pareiškimas dėl tranzito tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos Federacijos teritorijos.
Šiuo pareiškimu buvo įtvirtinta principinė nuostata, kad per Lietuvos teritoriją ketinantiems atlikti automobiliu arba traukiniu vienkartinę kelionę Rusijos piliečiams bus išduodamas supaprastintas važiavimo dokumentas remiantis paso duomenimis.
Praktiniam pareiškimo įgyvendinimui per keturis mėnesius Europos Sąjunga parengė ir 2003 m. balandžio 14 d. patvirtino reglamentą „Dėl specialaus supaprastinto tranzito dokumento“ ir „Dėl specialaus supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumento“. Nuo 2003 m. liepos 1 d. Lietuva tokius dokumentus išduoda tranzitu per mūsų šalį į Kaliningrado sritį arba iš jos keliaujantiems Rusijos piliečiams. Šie dokumentai buvo prilyginti vizoms.
Sudėtingai tranzito schemai įgyvendinti Europos Sąjunga Lietuvai iki 2004 m. gegužės 1 d. skyrė 12 milijonų eurų, o iki 2007 m. numatyta skirti dar 50 milijonų. Lietuva pagal numatytą planą turėjo spręsti su tranzito schema susijusius teisinius, administracinius ir technologinius klausimus. Daugiausia tarpžinybinio dėmesio reikalauja geležinkelio tranzitas, o tranzitinių automobilių srautas iš esmės rūpesčių nekelia.
Buvo sukurta Lietuvos ir Rusijos institucijas siejanti informacinė sistema, kuri ir yra pagrindinė priemonė realizuojant supaprastinto tranzito geležinkeliu schemą.
Prie šios sistemos yra prijungta apie 3000 specializuotų traukinio bilietų pardavimo kasų visoje Rusijos teritorijoje. Bet kurioje tokioje kasoje bilietą kelionei tranzitiniu traukiniu įsigyjančio Rusijos piliečio paso duomenys elektroniniu būdu perduodami Lietuvos pareigūnams.
Lietuvos konsulatų Kaliningrade, Maskvoje ir Sankt Peterburge darbuotai per 24 val. privalo patikrinti atsiųstus duomenis ir kiekvieno asmens vardu išrašyti supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentus arba asmeniškai informuoti apie atsisakymą išduoti leidimą keliauti per Lietuvos teritoriją. Kiekvieno ketinančio keliauti asmens vardu išrašytus dokumentus ypatingi Lietuvos konsulatų kurjeriai pristato į traukinį ir juos išdalija keleiviams. Ir vėliau į mūsų šalį įvažiuojantys asmenys šiuos dokumentus pateikia Lietuvos pasieniečiams patikrinti.
Iki 2005 m. buvo išduota beveik pusė milijono tokių vizoms prilygstančių dokumentų. Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrade konsulo Arvydo Miknevičiaus nuomone, ši sistema pasiteisino nuo pat įdiegimo pradžios ir veikia be sutrikimų, net ir vasarą, kai keleivių srautas labai padidėja.
Lietuvos institucijų požiūris
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Supaprastinto tranzito dokumentų skyriaus vadovas Antanas Muralis seminare pažymėjo, kad tranzito schemą reglamentuojantys dokumentai buvo parengti per Europos Sąjungos praktikoje rekordiškai trumpą keturių mėnesių laikotarpį. Taip pat akcentavo, kad ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas yra išreiškęs pasitenkinimą Kaliningrado tranzito schemos veikimu.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas pulkininkas Vaclovas Zabarauskas pranešė, kad šiais metais iš daugiau kaip šimto tūkstančių tranzitu vykusių asmenų buvo uždrausta įvažiuoti 75 asmenims, tarp jų 41 asmeniui, vykusiam geležinkeliu. Pagrindinė įvažiavimo į Lietuvos teritoriją uždraudimo užsieniečiams priežastis - jie neturi vizos arba supaprastinto tranzito dokumento. Tranzitinių traukinių judėjimas ir sustojimai Lietuvos teritorijoje griežtai kontroliuojami Valstybės sienos apsaugos tarnybos naudojant šiuolaikiškiausias technines priemones.
Po pasų patikrinimo iš karto atliekama muitinės kontrolė. Lietuvos muitinės departamento atstovas Rimas Stankevičius informavo, kad ši tarnyba taiko platų kontrolės priemonių spektrą: nuo šiuolaikinės specialiosios technikos iki tarnybinių šunų panaudojimo. Lietuvos muitinė atlikdama savo funkcijas glaudžiai bendradarbiauja tiek su Lietuvos policijos departamentu ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, tiek ir su Rusijos muitininkais.
Lietuvos policija yra parengusi veiksmų planus su geležinkelio tranzitu susijusių incidentų atvejams, tokiems kaip neplanuotas traukinio sustojimas, žmonių pasišalinimas iš jo ir kitos netipinės situacijos. Policijos departamento viešosios tvarkos ir eismo priežiūros valdybos viršininkas, vyresnysis komisaras Algimantas Varnelis teigia, kad tokių incidentų kol kas nebuvo. Tranzitinių automobilių srautą policija ateityje planuoja kontroliuoti registracijos numerius fiksuojančia įranga ir taip stebėti judėjimą Lietuvos teritorija. A. Varnelio įsitikinimu, Lietuvos policija šiuo metu yra pajėgi išspręsti visas su tranzitu susijusias problemas, tačiau nurodė būtinybę labiau koordinuoti policijos ir Rusijos milicijos veiklą.
Rusiškas vertinimas kritiškesnis
Nors Rusijos institucijų ir žinybų atstovai iš esmės teigiamai vertina galiojančią schemą, tačiau kritinių pastabų tranzito klausimu turėjo kur kas daugiau.
Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Kaliningradui Borisas Šeremetjecas teigia, kad „nors didelių problemų pavyko išvengti dėl šalių geranoriškumo ir lankstumo, tačiau naujoji schema apsunkino rusų keliones“.
Kaliningrado administracijos atstovo Dimitrijaus Arincevo nuomone „Baltijos šalių sienų kirtimo tvarka yra nuolat keičiama ir tai sąlygoja ryškią geležinkeliu tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos teritorijos pervežamų keleivių skaičiaus mažėjimo tendenciją“. Paskutiniu pokyčiu buvo įvardytas reikalavimas tranzitu keliaujantiems Rusijos piliečiams nuo 2005 m. kovo 16 d. įsigyti būtiną sveikatos draudimą.
Pasak D. Arincevo, su ypatingu susirūpinimu Rusijoje laukiamas Lietuvos įsijungimas į Šengeno sutarties zoną 2007 m., kadangi „tai taip pat sąlygos vizų režimo sugriežtinimą Rusijos piliečių atžvilgiu ir supaprastinto tranzito mechanizmo automatiškus keitimus. Tad su kiekvienu eiliniu pakeitimu ruso, norinčio geležinkeliu vykti iš Kaliningrado srities į Rusijos teritoriją ir atgal, kelionė tampa vis sudėtingesnė ir brangesnė“.
Argumento sustiprinimui buvo pateikti statistiniai duomenys, teigiantys, kad vis daugiau rusų renkasi keliones lėktuvais, o traukinių keleivių skaičius mažėja. Šių metų sausį ir vasarį lėktuvais iš Kaliningrado srities į kitus Rusijos miestus ir atgal skrido 78 tūkstančiai žmonių ir tik 60 tūkstančių naudojosi geležinkelio paslaugomis.
Kaliningrado administracija pageidautų, kad Rusijos Federacijos ir Europos Sąjungos sutarimu ateityje vykimo geležinkeliu tvarka būtų tobulinama. Taip pat tikimasi, kad supaprastinto tranzito dokumentai ateityje netaptų mokami, pasak D. Arincevo, toks pasiūlymas yra kartais girdimas ES viduje. Kaliningrado administracija Lietuvai ir ES siūlo laipsniškai transformuoti supaprastinto tranzito schemą į bevizį keliavimą geležinkeliu.
Rusijos geležinkelininkų atstovas Aleksandras Maslovas įsitikinęs, kad transporto priemonių pasirinkimui didelę įtaką turi keliavimo jomis patogumas, o supaprastinto tranzito schemos taikymas yra kelionės apsunkinimas. Jo teigimu, situacija ir toliau lieka sudėtinga ir įvyksta pavieniai incidentai, o „rusų traukinių palydovai praktiškai turi žinoti tiek pat informacijos, kaip ir Lietuvos pasieniečiai“. Problemos kyla ir force majore situacijose, pavyzdžiui, pametę supaprastinto tranzito dokumentus, rusai patyria didelius sunkumus grįždami atgaliniu maršrutu.
Rusijos geležinkelininkų atstovo teigimu, atlikti tyrimai leidžia kalbėti apie greitąjį Lietuvos teritorijoje nesustojantį tranzitinį traukinį kaip alternatyvą egzistuojančiai schemai.
Paklaustas apie tokios idėjos įgyvendinimo prielaidas Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Borisas Šeremetjecas „Omni laikui“ sakė, kad „šis klausimas derybose su ES buvo svarstomas ir 2001 m. lapkričio mėn. pasirašytoje pirminėje deklaracijoje klausimas apie nesustojantį bevizį traukinį yra įtrauktas. Toks sprendimo variantas Rusijai vienareikšmiškai būtų dar priimtinesnis. Tokiu traukiniu važiuojantiems rusų keleiviams nereikėtų turėti užsieninių pasų ir atlikinėti su Lietuvos puse suderintų procedūrų. Ir kartu sutrumpintume pačių traukinių vykimo laiką. Nereikėtų eikvoti keturių valandų abipusei kontrolei“.
Tačiau, pasak B. Šeremetjeco, vėliau žodis „bevizis“ iš šio konteksto kažkodėl išnyko ir imta kalbėti tiesiog apie greitaeigį traukinį. Bet turint galvoje, kad pati infrastruktūra reikalauja didelių lėšų - vien tik jos modernizavimui reikia apie 500 milijonų eurų - eikvoti tokius pinigus ir vis tiek neišvengti vizų režimo arba supaprastintų tranzito dokumentų nėra tikslinga.
„Todėl šis klausimas laikinai atidėtas, kol vyksta ES ir Rusijos derybos dėl vizų režimo procedūrų supaprastinimo. Rusija jau pasirašė tokius susitarimus su Vokietija, Prancūzija, Italija. Ir manau, tokiame susitarime su Briuseliu galima būtų numatyti konkrečius sprendimus dėl tranzito atsižvelgiant į Lietuvos, kitų Baltijos šalių ir Lenkijos įstojimą į Šengeno sutarties zoną. Rusijos užsienio reikalų ministerija teigiamai žvelgia į dabartinį bendradarbiavimą dėl tranzito ir mano, kad esamomis sąlygomis - tai optimalus variantas“, - teigia B. Šeremetjecas.
Tranzito schemos perspektyvos
Nors seminaras nebuvo skirtas nagrinėti didžiosios politikos klausimams, tačiau Kaliningrado tranzito ateities perspektyvos bus brėžiamos tarpvalstybinės sąveikos lauke.
Tas pats Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas B. Šeremetjecas „Omni laikui“ sakė, kad Kaliningrado tranzito klausimas tebelieka atskirų „esamo balanso ardymu suinteresuotų“ Rusijos veikėjų korta politiniame žaidime. Kaip paskutinį pavyzdį diplomatas įvardijo kai kurių Rusijos politikų nesenus teiginius, kad Lietuvai įsiliejus į Šengeno zoną ji sieks keisti esamą supaprastinto tranzito schemą ir įvesti vizų režimą.
„Ir šis klausimas atsirado po to, kai Lietuva įvedė privalomo medicininio draudimo reikalavimą. O tai juk karšta tema Rusijoje, jos žiniasklaidai, ypač kaliningradiečiams, todėl prasidėjo diskusijos,ir netgi aukštu lygiu“, - teigia B. Šeremetjecas.
Spekuliacijos Kaliningrado tranzito tema, matyt, egzistuos tol, kol ir Rusijos piliečių judėjimo svetimos valstybes teritorija kontrolės procedūros.
Tačiau patiems tranzitu keliaujantiems asmenims svarbiausia, kad toji kontrolė keltų kuo mažiau nepatogumų. Sprendžiant iš seminaro dalyvių pasisakymų šiuo atžvilgiu,dabar galiojanti supaprastinto tranzito tarp Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos schema yra pakankamai veiksminga.
Pasak A. Sipavičienės, įvykęs seminaras pirmą kartą į išsamią diskusiją subūrė visų suinteresuotų institucijų bei žinybų atstovus iš abiejų šalių ir surinkta informacija bei rekomendacijos bus pateiktos Tarptautinės migracijos organizacijos rengiamoje studijoje. Pasak šios organizacijos Vilniaus biuro vadovės, „studijoje bus nuodugniai nagrinėjami visi su Kaliningrado tranzitu susiję klausimai akcentuojant praktinį lygį. Labiausiai ji bus skirta tam, kad kiekvienos grandies darbuotojas galėtų žinoti, ko tikėtis iš pasienio. Kad tai būtų praktinis gidas Kaliningrado tranzito klausimu. Šis projektas, pavadintas „Laisvas judėjimas, saugios sienos“, yra skirtas šalių bendradarbiavimui, o ne vienos kurios pusės interesų realizavimui. Ir jo tikslas yra atskleisti, kaip esamose sąlygose vykimą tranzitu paversti maksimaliai neskausmingu keleiviams ir kad tai nekeltų problemų Lietuvai“.
Specialiai „Omni laikui“ Rimas Zakarevičius
Vilnius - Kaliningradas - Vilnius
