Mokesčių mokėtojams gali tekti ne tik išlaikyti nuteistuosius, bet ir tiems iš jų, kurie priklauso nuo narkotikų, nupirkti dozę. Tiesa, ne amfetamino, hašišo, heroino ar kitų draudžiamų kvaišalų, bet metadono – legalaus opiatų pakaitalo.
Laisvėje šį preparatą vartoja mėginantieji atsikratyti narkotikų priklausomybės, tačiau medikai jį vertina gana prieštaringai, nes prie metadono irgi galima priprasti.
Kai kurios šalies nevyriausybinės organizacijos kelerius metus darė žygius, kad nuo narkotikų priklausomi nuteistieji įkalinimo įstaigose būtų gydomi opioidiniais preparatais.
Motyvuojama, tuo kad nehumaniška iš nusikaltusio narkomano, kuris laisvėje gydėsi metadonu, atimti galimybę tęsti gydymą įkalinimo įstaigoje. Esą nutraukus gydymą, didelė tikimybė, kad žmogus vėl ims vartoti narkotikus, vadinasi, rizikuos užsikrėsti ar perduoti ŽIV naudodamas nešvarius švirkštus.
Atrodo, tokie argumentai pagaliau pasiekė valdžios ausis ir ją įtikino.
Praėjusių metų pabaigoje Teisingumo ministerija pažadėjo užtikrinti priklausomų nuo narkotikų asmenų gydymo šiais preparatais tęstinumą laisvės atėmimo vietose. Ministerija ketina parengti projektą, kaip tai būtų daroma.
Tai sukėlė laisvės atėmimo vietų darbuotojų ir daugelio medikų susirūpinimą.
Pirmieji nerimauja, kad bus daug rūpesčių, reikės nemažai pinigų, nes teks papildomai samdytis medicinos personalo, apsaugos ir kt.
Medikai įspėja, kad nuteistiesiems gali būti padaryta meškos paslauga. Išėję į laisvę jie gali būti nuo metadono priklausomi labiau nei buvo nuo kvaišalų.
„Metadono poveikis yra baisus. Jis iš žmogaus padaro zombį. Galima diskutuoti apie gydymą, nors aš nepavadinčiau to gydymu, laisvėje. Bet laisvės atėmimo vietose, mano galva, tai daryti ne tik nėra tikslinga, bet ir žalinga“, – “Sekundei“ sakė Vilniuje esančios Laisvės atėmimo vietų ligoninės ŽIV ir AIDS prevencijos ir gydymo kabineto vedėja Julija Rakickienė, daug metų dirbusi AIDS centre.
Kviečiasi buvusius narkomanus
Panevėžio moterų pataisos namų direktorius Edvardas Norvaišas, paklaustas, ką mano apie galimą nuteistų narkomanių gydymą metadonu, sakė nenorįs ką nors komentuoti, kol nėra projekto.
Pataisos namuose iš 256 šiuo metu bausmę atliekančių moterų 97 yra narkomanės, 156 – alkoholikės, 21 moteris – ŽIV nešiotoja.
Direktorius tikino, kad kvaišalus laisvėje vartojusios moterys Pataisos namuose nekenčia dėl abstinencijos.
Pasak jo, į Pataisos namus jos patenka iš tardymo izoliatoriaus, teismo, t. y. jau pasibaigus abstinencijos laikotarpiui. Pataisos namuose narkomanėms pagalbą teikia psichologai, psichiatrai. Joms siūloma dalyvauti Minesotos programoje, ji laikoma viena efektyviausių vaduojantis iš kvaišalų priklausomybės.
Į Moterų pataisos namus kviečiami buvę narkomanai, jie su nuteistosiomis dalinasi savo patirtimi, kaip jiems pavyko atsikratyti priklausomybės, palaiko jas moraliai.
Kita vertus, E.Norvaišas neslėpė, kad bausmę atliekančios moterys ir čia sugeba gauti kvaišalų.
„Kad ir kaip saugom, tikrinam, vis tiek pasitaiko, kad nuteistosioms perduodamas amfetaminas“, –sakė jis.
Įžvelgia norą pasipelnyti
J.Rakickienė, atvirai pasisakanti prieš nuteistųjų gydymą metadonu, tikino, kad tai praktiškai būtų jų perėjimas nuo nelegalaus narkotiko prie legalaus.
„Apskritai gydymas metadonu yra ydingas, nes jį vartojant pamažu organizmas ima reikalauti vis didesnių dozių“, – tvirtino medikė.
Pasak jos, galbūt nuteistiesiems reikėtų duoti opioidinių preparatų areštinėse, tardymo izoliatoriuose ir taip palengvinti jiems abstinencijos, kuri prasideda staiga nutraukus narkotikų vartojimą, simptomus.
Tačiau kalėjimuose norintiesiems atsikratyti priklausomybės nuo kvaišalų ji pataria siūlyti kitus pagalbos būdus.
Gydytoja įsitikinusi, kad bausmę žmogus turi atlikti „švarus“, o ne apsvaigęs.
„Matyt, kam nors yra labai naudinga prastumti opioidinius preparatus į laisvės atėmimo vietas“, –svarstė J.Rakickienė.
Inga SMALSKIENĖ