Edita KARKLELIENĖ
Praėjo daugiau nei devyni mėnesiai, kai šalyje įsigaliojo Probacijos įstatymas. Vadovaujantis juo, šalies kalėjimų vartai anksčiau laiko atsivėrė daugiau nei 700 nuteistųjų.
Nuogąstavimai, jog, daugėjant kalinių laisvėje, išaugs nusikalstamumas, nepasitvirtino – nusikaltimų kai kuriuose šalies didmiesčiuose, taip pat ir Šiauliuose, netgi sumažėjo.
Probuojamasis – ir žmogžudys
40-metis Darius – nuteistasis, kuriam Temidė, vadovaudamasi naujuoju Probacijos įstatymu, nusišypsojo. Už girtavusios moters nužudymą kalėjimo bausme nuteistas vyras, teismo sprendimu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio aptarnavimo būrį anksčiau laiko paliko paskyrus jam intensyvią priežiūrą.
Nuteistasis įpareigotas pusę metų nešioti elektroninį sustiprinto stebėjimo įrenginį.
Darius – vienintelis iš devyniolikos pagal Probacijos įstatymą iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus paleistų asmenų teistas už nužudymą. Kitų išleistųjų nusikaltimai – vagystės, sužalojimai ir t.t.
Pagal Probacijos įstatymą prašymus paleisti iš įkalinimo įstaigos anksčiau laiko Nuteistųjų lygtinio paleidimo komisijai per devynis mėnesius buvo pateikę 27 Šiaulių tardymo izoliatoriuje bausmes atliekantys nuteistieji.
Komisija, atlikusi konkretaus kalinio kompleksinį vertinimą, kelių nuteistųjų prašymus atmetė. Dar kelių prašymų netenkino teismas.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojo, Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos komisijos pirmininko Dariaus Gaidamavičiaus teigimu, nieko keisto, kad teismas tenkino už nužudymą nuteisto Dariaus prašymą paleisti jį anksčiau laiko.
Anot pareigūno, pagal Probacijos įstatymą į paleidimą gali pretenduoti nuteistieji už bet kokius nusikaltimus, taip pat ir nužudymą. Tai gali daryti ir teistieji ne kartą.
„Lygtinio paleidimo komisija, sudaryta iš teisėsaugos, socialinių institucijų, visuomenės atstovų, kiekvieną nuteistąjį vertino individualiai: ar jis įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ar dalyvavo programose, ar stengiasi taisytis, – sakė D. Gaidamavičius. – Svarstyti socialiniai, psichologiniai, moraliniai aspektai.“
Kontrolės daugiau ir ji griežtesnė
Į Šiaulių apygardos probacijos tarnybos įskaitą per devynis Probacijos įstatymo galiojimo mėnesius buvo įtraukti 376 asmenys, kurie buvo paleisti lygtinai nuo likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės. Daugiausiai – Šiaulių miesto ir rajono gyventojai.
Visi Probacijos tarnybos įskaitoje atsidūrusieji griežtai kontroliuojami, ar laikosi teismo paskirtų įpareigojimų.
Anot Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktoriaus Regimanto Mikaliūno, pagal Probacijos įstatymą teismas kiekvienam lygtinai paleidžiamam kaliniui gali paskirti daugybę įpareigojimų.
„Pavyzdžiui, nuteistasis įpareigotas geranoriškai atsiskaityti su nukentėjusiuoju, bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, net ir tuo atveju jei jis yra išsiskyręs su šeima, – Probacijos įstatymo privalumus komentavo R. Mikaliūnas. – Bendravimas su artimaisiais buvusiam kaliniui – vienas iš esminių jo socializacijos aspektų.“
Vadovaudamiesi naujuoju įstatymu, Probacijos tarnybos pareigūnai kiekvienam grįžusiajam pritaikė individualų probuojamojo priežiūros planą – skatina ieškotis darbo, mokytis, keisti žalingus įpročius, aplinką ir t.t.
Įpareigojimai esant reikalui gali būti griežtinami, taip pat ir koreguojami nuteistojo naudai.
Intensyvioji priežiūra visą parą
Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktoriaus teigimu, kai kuriems lygtinai iš kalėjimo paleistiems nuteistiesiems teismas paskyręs sustiprintą stebėjimą. Tie žmonės visą parą privalo segėti elektroninį stebėjimo įrenginį, liaudiškai tariant antkojį.
Su tokiais įrenginiais šiuo metu gyvena du Šiaulių apskrities gyventojai, teisti už nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti.
Specialaus ant kojos segimo įrenginio paskirtis – fiksuoti stebimo asmens buvimą nustatytoje vietoje.
Gauta informacija saugoma stebimo asmens gyvenamojoje vietoje pastatytame aparate, kuris duomenis išsiunčia nuteistąjį prižiūrinčiam Probacijos tarnybos pareigūnui.
Pažeidus šį teismo įpareigojimą, nuteistajam gali tekti grįžti į kalėjimą.
Daugėja neviešų nusikaltimų
Panašu, kad griežtas Probacijos įstatymas su kitais teisės aktais jau duoda pirmuosius vaisius. Nepaisant gausesnio būrio grįžusių iš šalies kalėjimų, nusikaltimų skaičius Šiaulių mieste, palyginti su 2012-aisiais, per tris pirmuosius šių metų mėnesius, sumažėjo – nuo 807 pernai iki 786.
Šiaulių apygardos probacijos tarnybos duomenimis, iš jau minėtų 376 lygtinai paleistų asmenų naujais nusikaltimais įtarti 35.
Šiaulių policijos duomenimis, viešoje erdvėje įvykdytų nusikaltimų skaičius pastaraisiais mėnesiais Šiaulių apskrityje neišaugo, o atskiruose rajonuose bei Šiaulių mieste netgi sumažėjo. Tačiau Šiaulių apskrityje smarkiai padaugėjo smurto šeimose.
Šiaulių apskrities policijos atstovės Gailutės Smagriūnienės teigimu, nusikaltimų skaičiaus mažėjimui įtakos gali turėti Probacijos įstatymu sugriežtinta teistų asmenų kontrolė – taip išvengiama recidyvo.
Kalėjime ruošiami grįžti
Ne mažiau įtakos mažėjančiam nusikalstamumui, Šiaulių tardymo izoliatoriaus D. Gaidamavičiaus įsitikinimu, turi ir įvairių specialistų darbas su nuteistaisiais jiems kalint.
„Visuomenėje yra nuostata, kad nusikaltusįjį reikia laikyti nežmoniškomis sąlygomis, jį kankinti, – sakė D. Gaidamavičius. – Tačiau anksčiau ar vėliau tas žmogus grįš į tą pačią visuomenę. Štai ir klausimas, ar prasikaltusįjį kuo ilgiau laikyti izoliuotą, kad jis prarastų kuo daugiau socialinių įgūdžių, ar laikyti trumpesnį laiką ir stengtis integruoti jį, kad išėjęs jis nenusikalstų?“
Pastaraisiais metais šalies kalinimo įstaigos aktyviai diegia socialinės reabilitacijos, švietimo ir kt. programas – dirba specialistai, savanoriai, kad nuteistasis neprarastų socialinių įgūdžių, kad išėjęs galėtų sėkmingai įsilieti į visuomenę.
Vieno kalinčiojo išlaikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje diena valstybei kainuoja 48 litus.
