„Mūsų įsitikinimu, nušalinimas (...) yra atliktas neteisėtai ir nepagrįstai. Ir taip pat norėčiau pažymėti ir kartu jus informuoti, kad dėl to, jog, mūsų manymu, minėtas Ž.Mikėnaitės nušalinimas yra atliktas netinkamai, neteisėtai ir nepagrįstai, dėl to Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra pateiktas skundas, kuriuo ir prašoma teismo panaikinti teisingumo ministrės (...) įsakymą dėl Ž.Mikėnaitės nušalinimo“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Ž.Mikėnaitės advokatas Pranas Makauskas.
Jis teigė, kad įsakyme dėl Ž.Mikėnaitės nušalinimo nėra nei faktinių, nei teisinių argumentų nėra. Skunde teismui suformuluotas reikalavimas Kalėjimų departamento direktorę grąžinti į pareigas ir priteisti negautą darbo užmokestį.
Jos skundą Vilniaus apygardos administracinis teismas gavo ketvirtadienį, BNS patvirtino teismo atstovė Sigita Jacinevičienė - Baltaduonė.
Ž.Mikėnaitė nuo pareigų nušalinta, kol Teisingumo ministerija vykdo tyrimą dėl pažeidimų Kauno tardymo izoliatoriuje.
„Praktiškai sunku numanyti, dėl kokių konkrečių priežasčių ji buvo nuo tų pareigų nušalinta“, – sakė advokatas.
Teisingumo ministrė Milda Vainiutė ketvirtadienį žurnalistams nekomentavo šių teiginių ir patikino, jog į visus klausimus bus atsakyta pasibaigus tyrimui. Jis bus baigtas iki balandžio 7 dienos.
Anot teisingumo ministrės, Ž.Mikėnaitė nušalinta nuo pareigų, kad netrukdytų Teisingumo minsiterijos vykdomam tyrimui.
Vykstant šiam tyrimui nuo pareigų nušalintas ir Kauno tardymo izoliatoriaus laikinasis vadovas E.Kviatkauskas. Ž.Mikėnaitė sakė iš jo girdėjusi, kad pareigūnas taip pat žada skųsti tokį sprendimą.
Neigia kaltinimus
Ž.Mikėnaitė ketvirtadienį neatitinkančia tikrovės pavadino pastaruoju metu žiniasklaidoje skelbiamą informaciją apie ją ir jos darbą kalėjimų sistemoje.
Absurdiškiausiu kaltinimu pareigūnė vadino duomenis, kad ji gydo dantis Kauno tardymo izoliatoriuje.
„Dėl šito fakto aš jau 2016 metų pavasarį (teisingumo) ministrui rašiau pasiaiškinimą ir tada nustatyta, kad tą dieną aš net nebuvau Kaune. Ir labai nuoširdžiai ir atsakingai visiems pareiškiu – nei dantų, nei kitų ligų aš nė vienoje įstaigoje, sveikatos priežiūros tarnyboje, nesu gydžiusis“, – sakė Ž.Mikėnaitė.
Ji taip pat neigė, kad nuteistųjų sukurti vazonai yra jos 2015 metais įsigytoje sodyboje. Pasak nušalintosios Kalėjimų departamento vadovės, tie vazonai yra eksponuojami departamente antrus metus veikiančioje nuteistųjų darbų parodoje.
Ž.Mikėnaitė teigė, kad toje pačioje sodyboje nuteistieji nedirbo, tačiau patvirtino, jog ten laisvalaikiu dirba Kauno tardymo izoliatorius Ūkio skyriaus vedėjas Pranas Vaškys ir pirties vedėja Laima Kuršaitytė.
Ji šiuos žmones vadina savo draugais.
„Tai buvo ne vieninteliai žmonės, kurie man padėjo. Labai daug draugų man padėjo vežti smėlį, griauti, draugių vyrai, vaikai, nes aš neturiu artimų žmonių. Bet draugų aš turiu“, – kalbėjo pareigūnė.
Ž.Mikėnaitė taip pat patvirtino, kad Kauno tardymo izoliatoriuje nėra pirties, tačiau 2004 metais ten įsteigtas pirties vedėjos etatas.
Pasak jos, toks pareigybės pavadinimas greičiausiai susijęs su tradicijomis kalėjimų sistemoje, etato pavadinimą planuojama keisti.
„Nuteistieji dieną, kada jie eina praustis, dar nuo senų laikų vadina pirties diena. (...) Pats pareigybės pavadinimas, aišku, yra absurdiškas, galima buvo inicijuoti jį ir pakeisti, bet jau naujuose tipiniuose etatuose, kurie yra parengti, šitos pareigybės nėra“, – sakė pareigūnė.
Kalėjimų departamento vadovės teigimu, pirties vedėja Kauno tardymo izoliatoriuje yra atsakinga už skalbyklos, kirpyklos, dezinfekcinės kameros priežiūrą ir kitus su higienos reikalavimais susijusius darbus.
Ž.Mikėnaitė taip pat aiškinosi dėl informacijos, kad Kauno tardymo izoliatorius kai kurias prekes ir paslaugas galėjo įsigyti už kelis ar keliolika kartų didesnę nei rinkos kaina. Be to, teisėsaugos pareigūnams apie pažeidimus pranešusi izoliatoriaus darbuotoja Rasa Kazėnienė teigė, jog prekės ir paslaugos čia perkamos iš įmonių, galbūt susijusių su izoliatoriaus darbuotojais.
Pasak izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriaus vadovės, iš įmonės „Arvirita“ pirktas guolis staklėms taisyti. Jo rinkos vertė esą siekia maždaug keturis eurus, tačiau jis nupirktas už 700 eurų.
Ž.Mikėnaitė teigė, kad iš tikrųjų guolis su agregatais kainavo apie 550 eurų.
„Mane šiek tiek stebina pačios R.Kazėnienės parašas ant šios sąskaitos. (...) Jeigu ji tikrai tada įtarė, kad guoliai yra per brangiai perkami, ji turėjo kaip pareigūnė, kaip darbuotoja padaryti visus veiksmus, kad šis pirkimas neįvyktų, kiek tai leidžia teisės aktai“, – sakė pareigūnė.
R.Kazėnienė buvo pateikusi ir daugiau pavyzdžių – iš įmonės „Euroatletas“ pirkti sportui skirti svarmenys beveik dvigubai didesne kaina – už 111 eurų, nors pačios įmonės svetainėje nurodoma tokių pačių svarmenų kaina – 60 eurų.
Pasak Ž.Mikėnaitės, šie svarmenys buvo tik viena iš keliasdešimties prekių,iš „Euroatleto“ įsigytų vienu viešuoju pirkimu.
Priešingai nei R.Kazėnienė, 2011 – 2015 metais Kauno tardymo izoliatoriui vadovavusi Ž.Mikėnaitė sako, kad izoliatoriaus buhalterė į ją niekada nesikreipė dėl galimų pažeidimų.
„Į mane ji niekada nesikreipė. Akcentuoju, kad mes 2012 metais dirbome nepilnus metus, po to žmogus išėjo į dekretines (motinystės atostogas) ir po visko grįžo į įstaigą tada, kai aš buvau Kauno tardymo izoliatoriaus vadove. Pačiam departamente nėra užfiksuota jokios informacijos ir žodžiu į mane ji nesikreipė“, – teigė Kalėjimų departamento vadovė.
Ji tvirtino neturinti duomenų, ar Kauno tardymo izoliatoriuje įsigijant prekes ir paslaugas už jas galėjo būti permokama. „Šito aš negaliu atsakyti, aš to neanalizavau“, – sakė Ž.Mikėnaitė.
Pareigūnė tikino nežinanti, kodėl R.Kazėnienė kreipėsi į teisėsaugą, tačiau teigė, kad ji 2016 metų pusmetį turėjo nedarbingumo pažymėjimą.
„Prasidėjus visiems tiems tyrimams sužinojau tą informaciją iš įstaigos vadovo, kuri pasirodė įdomi, kad Rasa nedirbo įstaigoje turbūt nuo balandžio pradžios. Ji sirgo daugiau nei 150 dienų. Jai buvo pasiūlyta kreiptis į Centrinę medicininės ekspertizės komisiją. Tada buvo patikrinta jos sveikata ir pasakyta, kad ji yra tinkama tarnybai“, – teigė Ž.Mikėnaitė.
„Vadovas (E.Kviatkauskas) tada kreipėsi į „Sodrą“, ypač tada, (...) kai „Lietuvos ryte“ pasirodė straipsnis, kaip Rasa sėkmingai su savo vyru daro verslą“, – pridūrė ji.
Dienraštis „Lietuvos rytas“ 2016 metų lapkritį skelbė, kad R.Kazėnienė su vyru įkūrė įmonės biurą buvusiame sovietiniame viešajame tualete Kaune.
Tiria ir teisėsauga
Teisingumo ministrė M.Vainiutė sprendimą pradėti tarnybinį tyrimą priėmė prieš mėnesį atsižvelgusi į teisėsaugos pateiktą informaciją apie galimus pažeidimus Kauno tardymo izoliatoriuje. Ši informacija remiasi izoliatoriaus buhalterės pateiktais duomenimis.
Be kitų dalykų, R.Kazėnienė nurodo, jog Kaino tardymo izoliatoriaus pirties vedėja 2013 metais Ž.Mikėnaitės įsakymu buvo papildomai priimta ir į kitas pareigas – Socialinės reabilitacijos skyriaus bibliotekininkės. Anot jos, šiai dvejas pareigas derinančiai darbuotojai kas mėnesį mokamas 90 proc. atlyginimo priedas.
Savo pareiškime teisėsaugai R.Kazėnienė taip pat nurodė, kad įstaigoje daug metų iš eilės viešuosius pirkimus laimi tos pačios įmonės: „Oro parametrai“, „Niklita“, „Vipita“, „Tis“, „Tis LT“, „Globinta“, „Arvirita“ ir „Garfus“. Ž.Mikėnaitė išsamiau nepaaiškino, kodėl taip yra.
Anot R.Kazėnienės, kai kurios iš viešuosius pirkimus nuolat laiminčių įmonių gali būti susijusios su aukštas pareigas einančiais Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojais. Skunde teisėsaugai ji nurodė, kad Kauno tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus vedėjas Pranas Vaškys yra įmonių „Vipita“, „Tis“ ir „Tis LT“ akcininkas.
R.Kazėnienė Teisingumo ministerijai pateikė ir 2015 metais P.Vaškio pildytą viešųjų ir privačių interesų deklaraciją, joje jis nurodė esantis bendrovės „Vipita“ akcininkas ir nusišalinantis nuo sprendimų susijusių su minėta įmone.
R.Kazėnienė taip pat teigia, jog ne vienerius metus izoliatoriui maistą, drabužius, ūkio prekes tiekiančios įmonės „Globinta“ savininko motina dirba Kauno tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus sandėlio vedėjos ir bibliotekininkės pareigose.
Tuo metu daugelį metų maitinimo paslaugas tiekiančios bendrovės „Niklita“ savininko sutuoktinė, anot R.Kazėnienės, dirba izoliatoriaus Personalo skyriaus viršininke.
Už įstaigos buhalterinę apskaitą, finansų kontrolę, teisėtumą atsakinga darbuotoja BNS teigė, kad bendrovė „Niklita“ jau daugiau nei dešimtį metų be konkurencijos laimi maitinimo paslaugų Kauno tardymo izoliatoriaus pirkimus. Be to, anot R. Kazėnienės, bendrovei sudaromos išskirtinės, ypač palankios patalpų ir įrangos nuomos sąlygos, įmonėje įdarbinti ir patys nuteistieji.
Pareiškime STT R.Kazėnienė nurodė, kad prieštaraujant su „Niklita“ pasirašytoms sutarties sąlygoms, nuomojamas įstaigos inventorius, kuriuo naudojasi matinimą teikianti bendrovė, remontuojamas iš įstaigai skirtų lėtų. 2016 metais atliktas 12 tūkst. eurų kainavęs šaldymo įrengimų, kuriais naudojasi „Niklita“, paprastasis remontas, nors pačių įrengimų balansinė vertė siekia 2 tūkst. eurų.
Anot R.Kazėnienės, Kauno tardymo izoliatorius yra viena mažiausių įkalinimo įstaigų Lietuvoje, joje vidutiniškai laikomi 248 asmenys. Tačiau atlikus analizę kitų įkalinimo įstaigų kontekste matyti, kad izoliatoriaus patiriamos išlaidos prekėms ir remonto darbams įsigyti yra didžiausios.
Nors STT pernai gruodį buvo atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimą pagal šią R.Kazėnienės informaciją, šiai nutarimą apskundus, tyrimas pradėtas Generalinės prokuratūros sprendimu.
Situaciją taip pat aiškinasi Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
R.Kazėnienė anksčiau sakė apie pažeidimus visada informavusi Ž.Mikėnaitę.
„Dabartinę Kalėjimų departamento direktorę esu daug kartų informavusi žodžiu, tačiau jausdavau, kad mano teikiama informacija ją erzina, ji jos nepriima ir jokių veiksmų dėl trūkumų šalinimo nepriima“, – sakė Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotoja.
Paskelbus visą šią informaciją viešai Teisingumo ministerija sulaukė keliasdešimt pataisos įstaigų darbuotojų elektroninių laiškų apie galimus pažeidimus kitose laisvės atėmimo vietose. Tarnybinio tyrimo terminas buvo pratęstas mėnesiui.
