Nemažai iš skurdo spąstų ištrūkti negalinčių gyventojų norėtų dirbti ir užsidirbti oriam pragyvenimui, o ne prašyti pašalpų ar laukti maisto paketų. Tačiau Lietuvoje darbo užmokestis – vienas mažiausių ES, o atotrūkis tarp gyvenančių pertekliuje ir nepritekliuje – vienas didžiausių. Šie negerėja.
Ramina žmones
Maisto paketai labiausiai nepasiturintiems Lietuvos gyventojams dalijami nuo 2006 m., tad dalis žmonių jau įprato juos gauti kasmet. Jų ypač laukia prieš tradicines šventes, kai norisi susėsti prie gausesnio šventinio stalo.
Statistiniais duomenimis, Lietuvoje skursta maždaug kas penktas. Nepritekliuje gyvenantys žmonės dažniausiai per dieną maistui tegali skirti vos 5 Lt. Tad parama jiems labai reikalinga. Šiemet nuogąstaujama, kad iki Kalėdų maisto paketai gali nepasiekti socialiai remiamų gyventojų.
„Esame informuoti, kad dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų žadėti maisto paketai sunkiausiai besiverčiančius gyventojus pasieks tik sausį“, – sakė labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ laikinasis direktorius Vaidotas Ilgius.
Tokią informaciją fondo darbuotojai perduoda ir gyventojams, kurie klausinėja apie maisto paketus. „Aišku, žmonės nepatenkinti, pyksta. Jie įpratę, kad metų pradžioje pateikia prašymus ir visus metus, kai dalijami paketai, gauna maisto. Šie metai yra pereinamieji, kai susidarė pertrauka tarp finansinių laikotarpių. Vėluoja viešųjų pirkimų procedūros, todėl vėluoja ir parama maistu. Tenka žmonėms visa tai išaiškini“, – kalbėjo socialiai remtinų gyventojų priekaištų prisiklausanti „Maisto banko“ Panevėžio regiono padalinio laikinoji vadovė Urtė Šliažaitė.
Žada suspėti iki Kalėdų
Priekaištų valdantiesiems ir už maisto produktų pristatymą bei dalijimo administravimą atsakingai Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai (ŽŪMPRRA) dėl esą užvilkintų viešųjų pirkimų ir vėluojančios paramos pažėrė buvęs žemės ūkio ministras parlamentaras Kazys Starkevičius. „Procedūros užvilkintos, todėl iki švenčių parama vargstančiųjų gali nepasiekti. Žmonių, gaunančių paramą, gana daug, ir tai – ne vien benamiai, asocialios šeimos, nemotyvuoti asmenys. Į skurdo gniaužtus patenka netekusieji darbo, vienišos mamos. Skursta neįgalieji, vieniši pensininkai, gausios šeimos. Toks valdžios abejingumas šiems žmonėms – nepateisinamas. Viliuosi, kad valdžia imsis kuo skubiau spręsti šią problemą ir iki švenčių šie žmonės gaus jiems priklausančius maisto paketus“, – susirūpinimą viešai išsakė konservatorius.
Pasak ŽŪMPRRA generalinės direktorės Rasitos Kraujalytės-Noreikienės, nereikėtų įvykiams užbėgti už akių ir skleisti pesimizmo, kad socialiai remtini gyventojai negaus maisto paketų. „Planuojame maisto produktus į partnerių sandėlius pradėti tiekti gruodžio viduryje ir tikimės, kad kartu su labdaros organizacijomis bei savivaldybėmis sklandžiai organizuosime maisto produktų dalijimą jų gavėjams“, – tvirtino minėtos įstaigos vadovė.
Ji patikino, kad viešieji pirkimai pradėti dar birželio mėnesį, tačiau pripažino, kad dėl griežtų procedūrų jie užtruko. „Ankstesniais metais maisto paketai dalyti ir prieš Kalėdas, ir sausio pradžioje. Tad keista, kad dabar taip nuogąstaujama“, – kalbėjo R.Kraujalytė-Noreikienė.
Paramos maistu nenutraukė
Vertėtų pabrėžti, kad Lietuva yra viena iš pirmųjų ES šalių narių, pradėjusių vykdyti naująjį iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo finansuojamą paramos maisto produktais projektą. „Iš tikrųjų daugelyje kitų ES šalių šiemet maisto paketai iš viso nebuvo dalijami, o Lietuvoje nepasiturintys gyventojai juos gavo 3 kartus. Pasibaigus finansiniam laikotarpiui, visur buvo natūrali pertrauka. Mūsų šalis savo iniciatyva nenutraukė paramos maistu ir prisiėmė riziką ją laikinai finansuoti iš savo biudžeto“, – aiškino V.Ilgius.
Pirmam paramos maisto produktais projektui įgyvendinti buvo skirta apie 11,8 mln. Lt. O antram projektui, kuris, kaip žada ŽŪMPRRA, bus prasidėtas įgyvendinti dar šiemet, numatyta 28,3 mln. Lt. Už Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo paramos panaudojimą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Nepasiturintys gyventojai, kuriems priklauso parama maistu, gaus kvietinių miltų, avižų, kviečių, grikių, ryžių, trijų grūdų kruopų, sausų pusryčių, makaronų, rapsų aliejaus, cukraus, mėsos konservų su daržovėmis ir saldinto sutirštinti pieno. Panašūs maisto paketai buvo dalijami ir anksčiau.
Maišais ima morkas ir kopūstus
Jei europinėmis lėšomis finansuojamas maistas prieš Kalėdas nepasieks visų nepritekliuje gyvenančių ir socialiai remtinų žmonių, šventiniam stalui jie galės gaminti patiekalus iš šviežių lietuviškų morkų ir kopūstų.
Užsidarius Rusijos rinkai, eksportui skirtos Lietuvos ūkininkų išaugintos daržovės pasklido po labdaros organizacijas. Daržovės dalijamos ir labdaros organizacijoms, ir gyventojams tiek didmiesčiuose, tiek rajonuose.
„Buvo abejonių, ar daržovių kas norės kaimiškose vietovėse, kuriose žmonės gali jų prisiauginti. Pasirodo, kad jas ima, dėkoja ir dar prašo. Tikimės, kad gruodį morkų ir kopūstų išdalysime apie 500 tonų“, – pasakojo V.Ilgius.
Anot U.Šliažaitės, Panevėžyje pirmąsias 20 tonų morkų ir 20 tonų kopūstų žmonės išsinešiojo per beveik keturias dienas. „Skambino ir klausinėjo, ar bus daugiau. Vežėme į Rokiškį, Pasvalį, Šiaulius ir Biržus. Šiame mieste išdalijome net 100 tonų daržovių. Gyventojai sakė, kad šiemet nelabai užderėjo kopūstai, ne visiems pavyksta užsiauginti gerų mokrų. O tos, kurias dalijome, sultingos, gražios“, – kalbėjo labdaros ir paramos fondo atstovė Panevėžio regione.
4–3 asmenų šeimai per dalijimą tekdavo po maišą kopūstų ir morkų. „Aišku, daug pinigų šeimos biudžetui daržovės nesutaupo, bet paramos gavėjai patenkinti ir dėkoja“, – pabrėžė U.Šliažaitė.
Prieš ūkininkus nukelia kepurę
Per nepilnus du mėnesius „Maisto bankas“ išdalijo apie 1 tūkst. tonų daržovių – daugiausia morkų, mažiau kopūstų ir nedaug pomidorų. Iš pradžių lietuviškų daržovių buvo siūloma socialinėms organizacijoms, vėliau jos pradėtos dalyti ir galą su galu vos suduriantiems gyventojams.
„Neturėtume džiaugtis, kad sustojo lietuviškų daržovių eksportas į Rusiją. Tačiau mums smagu, kad galime socialiai remtiniems žmonės pasiūlyti lietuviškų daržovių. Prieš ūkininkus reikėtų nukelti kepurę. Nors už labadarai skirtą produkciją jie gauna ES paramą, ji neatperka visų sanaudų, kurias jie patiria daržoves augindami, sandėliuodami ir pristatydami labdarai. Be geros valios ir labdaringumo, taip nebūtų“, – samprotavo „Maisto banko“ vadovas.
Daržoves labdaros ir paramos fondui tiekia keliolika ūkininkų. Europos Komisija Lietuvai leido iš rinkos pašalinti 7 tūkst. tonų daržovių ir vaisių. Verta priminti, kad ne vienas ūkininkas pagal savo išgales nuolat pasidalija savo išaugintomis gėrybėmis su socialiai remtinais gyventojais.
Parems europarlamentaras
Labiausiai skurstančius asmenis parems ir iš verslo į politiką patraukęs Antanas Guoga, turtingiausias Europos Parlamento narys. Skelbiama, kad jis skirs apie 100 tūkst. Lt paramą svarbiausiems maisto produktams Kūčių stalui nupirkti.
V.Ilgius aiškino, kad už šią paramą pavyks vienkartiniais būtiniausio maisto paketais paremti daugiau nei 16 tūkst. šeimų, kurioms ji gyvybiškai svarbi. Atrinkti didžiausią nepriteklių kenčiančias šeimas padės savivaldybių atstovai.
Šiemet maisto paketus gavo apie 272 tūkst. gyventojų. Pernai šios paramos gavėjų buvo apie 400 tūkst. Anot paramos dalytojų, žmonės nepradėjo geriau gyventi – maisto paketų gavėjų gretas praretino savivaldybės, pradėjusios skirstyti socialines pašalpas. Be to, tautiečiai ir toliau emigruoja į svečias šalis.
Parama maistu skiriama asmenims, kurių vidutinės mėnesio pajamos neviršija 1,5 dydžio valstybės remiamų pajamų – 525 Lt per mėnesį. Savivaldybės gali nustatyti kai kurias išimtis.
2014–2020 m. skurstantiems gyventojams iš viso numatyta skirti 311 mln. Lt, iš kurių 267 mln. Lt – ES lėšos. Paramą maistu dalija labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija ir savivaldybės.
Rinkos tyrimų kompanijos „Nielsen“ 2011 m. pabaigoje atliktas tyrimas apie „Maisto banko“ paramos gavėjus parodė, kad dauguma jų yra vidutinio darbingiausio amžiaus žmonės. 57 proc. apklaustųjų turi nepilnamečių vaikų. Beveik pusės „Maisto banko“ paramos gavėjų pajamų šaltinis – atlyginimas. 29 proc. paramos gavėjų nurodė, kad jiems trūksta pinigų net maisto produktams. Daugiau kaip 50 proc. jų stengiasi išsiversti su gaunamomis itin mažomis (apie 250 Lt/mėn. asmeniui) pajamomis. 6 proc. socialiai remtinų asmenų prisipažino, kad be paramos neišgyventų, 62 proc. nurodė, kad parama reiškia daug ir palengvina kasdienį gyvenimą.
