Daugelis jų jaučiasi ligonėmis tapusiomis „iš oro“, mat diagnozę išgirdo gliukozės normai viršijus vos 0,01 mmol/l. „Į paskaitas vaikščiojau, dietos sudarytos, kraują matavausi pati 7 kartus per dieną, dar važiuodavau į ligoninę matuotis kas kelias savaites, nors nei karto nebuvo pakilęs virš ribos, kalbos apie vaikelį, koks jis gali būti, žodžiu, iš baimės ir streso laikiausi visų dietų, dėl to nėštumo metu svorio ne priaugau, o numečiau, ir pagimdžiau visu mėnesiu anksčiau. Man tai įvarė didžiulį stresą, nors tikrai jaučiau ir žinojau, kad nesergu, o kaltas buvo greičiausiai vakare suvalgytas sumuštinis su nutela prieš testo darymą“, – savo patirtimi dalijosi viena moteris.
Daina prisistačiusi skaitytoja pasakojo, kad diabetas jai buvo diagnozuotas ne be pagrindo, teko net leistis insuliną. „Viskas ok, bet nuolatinis važinėjimas 70 km į klinikas pas gydytojus, reguliarus guldymas į ligoninę įvaro streso. Juk jautiesi gerai, glikemijas stebi. Taip, važinėti ir gulinėti mažų mažiausiai prabanga. Juolab kai turi daugiau vaikų, kai yra šeimyniniai įsipareigojimai... Pagaliau nėštumo pabaigoje informuoja, kad 38 savaičių guldo į ligoninę skatinimui, nes kūdikis didelis. Atsiguli, o tau pasako: dabar lauksime savaiminės veiklos ir taip kvaksok mažiausiai 2 savaites ligoninėje...“, – skundėsi ji.
Skatina gimdymą
Anglijoje gyvenanti Lina dalinosi panašia patirtimi, kai buvo siunčiama gimdyti anksčiu su skatinamaisiais vaistais.
„28-tą savaitę gliukozės tyrimai buvo idealūs, bet 36-čią savaitę augimas šoktelėjo. Viskas, panika, vaikas per didelis, man diabetas. Dvi savaites tikriausi kraują pati, viskas normalu. 38-tą savaitę nuėjau pas gydytojus su duomenimis. Sakė, viskas gerai. Bet vis tiek nusiuntė į ligoninę gimdyti su skatinamaisiais. Nieko nesigavo, išleido namo. Pasakė, kad jokio diabeto neturiu, vaikas normalaus dydžio. Laukiau, kol pats sugalvos ateiti. Ir ne aš viena čia tokia, skatinamaisiais vaikai spaudžiami 38 savaičių. Užuojauta visoms, kurioms teks šitai praeiti. Suprantu, kai tikrai yra tas diabetas, kai tikrai reikia stebėti. Bet kam kankinti tas, kurioms nieko nėra?“ – piktinosi ji.
Arba juoda, arba balta
Dar viena kritikos naujai tvarkai negailėjusi skaitytoja rėžė tiesiai šviesiai: ši tvarka dėl gestacinio diabeto yra absurdas.
„Dabar kas trečiai diagnozuojama ši „liga“. Kas trečiai kalama į galvą, kad jos vaikelis gali mirti, jei ji nesilaikys dietos nėštumo metu ar nesileis insulino. Ir gimdyti bus priversta trečio lygio ligoninėje. Patys medikai savų rate kalba apie absurdišką tvarką. Deja, ligoninėje gydoma pagal protokolą. Ir jie negali kitaip. Kur tai matyta, insulino injekcijos nuo 5.4 mmol/l ryte? Remiantis kuo? Tyrimai atlikti, kaip tai paveiks vaikų raidą ir psichologinę būklę ateityje? Ne. Svarbu, kad tik apsaugotų nuo kažkokio baubo ateityje. Medicinoje nėra nei juoda, nei balta. Deja, nėščiosioms arba juoda, arba balta. Iki 2018 m. gruodžio visos gimdė kaip gimdžiusios, o dabar atsirado taip, kad kas trečios nėščios vaikas potencialus neįgalus gali gimti...“ – požiūrį išsakė ji.
Situacija dviprasmiška
Kauno klinikų vaisiaus medicinos centro vadovė gydytoja akušerė-ginekologė dr. Eglė Machtejevienė patvirtino, kad priėmus naują tvarką gestacinis diabetas tikrai diagnozuojamas dažniau.
„Stebime tokią tendenciją. Viena vertus, galima svarstyti, kad bendrai daugėja nutukusių moterų, valgomas kitoks maistas, tad daugėja ir metabolinių sutrikimų. Juo labiau reikia nepamiršti, kad antrojo tipo cukrinis diabetas šiandien vadinamas tyliąją epidemija ir sparčiai plinta pasaulyje. Kita vertus, galbūt išties galime svarstyti apie hiperdiagnostiką. Kadangi tvarka nauja, manyčiau, po kokių metų reikės pasižiūrėti, kokius rezultatus ji duoda, ar geresni dėl to perinataliniai rodikliai“, – sakė medikė.
Insulinas pirmiausia apaugo vaisių
Ji priminė, kad daliai nėščiųjų, kurioms diagnozuotas diabetas, užtenka tik dietos korekcijos. „Jei glikemijos tampa normaliomis, insulino ir gimdymo skatinimo tokioms moterims nereikia. O insulinas skiriamas tada, jei net paskyrus dietą cukraus kiekis kraujyje vis tiek kyla. Ir insulino pirmiausia reikia ne mamai, o naujagimiui, mat jei yra hiperglikemija, vaisius auga hiperglikeminėje aplinkoje, tada ne tik jis būna didesnis, bet ir vaisiaus vandenų daugiau.
Jei moteriai paskirta dieta ir vaisius auga normaliai, tada galvojame, kad nėštumo eiga yra normali. Tačiau būna priešingų situacijų, kai net paskyrus insuliną matome, kad vaisius auga normaliai, tada būna geresnės perspektyvos jam augti ir gimti, mažesnė tikimybė ateityje sirgti nutukimu, diabetu ar kitomis metabolinėmis ligomis. Dabar labai daug apie tai kalbama“, – pabrėžė ji.
Gimdymo be reikalo neskatina
E. Machtejevienė pabrėžė, kad esama labai tikslaus apibrėžimo, kada gimdymą reikėtų sužadinti anksčiau.
„Tačiau kiekvienu atveju tai labai apsvarstome, tariamės su moterimi. Vis dėlto labai retai pasitaiko tokių moterų, kurioms gimdymas būtų skatinamos gimdyto anksčiau dėl vaisiaus dydžio. Visada esame už natūralumą, bet tam tikrais atvejais reikia skatinimo dėl vaisiaus arba dėl moters indikacijų, gestacinio diabeto atveju tai dažniausiai būna dėl abiejų.
Jei moteris gimdo ne pirmą kartą, gimdymo takai yra pasiruošę, gimdoma ne pirmą kartą, pakanka tik nuleisti vaisiaus vandenis ir gimdymo veikla prasideda savaime. Tačiau jei moteris gimdo pirmą kartą, yra nepasiruošusi, tuomet skatinimas yra ir sudėtingesnis, ir ilgesnis procesas, kartais prireikia tam tikrų medikamentų, kartais įvedamas kateteris ar dilatatorius. Moteris galbūt daugiau išvargsta, gimdymas užsitęsia, būna skausmingesnis. Tad labai pasveriame, kaip elgtis. Bet jei gestacinis diabetas koreguojamas tik dieta, paprastai tokios moterys nešioja vaisių kaip būdamos mažos rizikos“, – aiškino ji.
Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos prezidentė prof. Diana Ramašauskaitė pridūrė, kad pridūrė: „Jei sergant gestaciniu diabetu viskas normoje, moteris gali laukti natūralaus gimdymo pradžios. Tačiau jei gimdymas neprasideda iki 41 savaitės, bet kuriuo atveju kalbama apie gimdymo sužadinimą. Jeigu vaisiaus augimas yra per didelis, diagnozuotas diabetas, ir net prisireikia insulino, tokioms moterims reikia anksčiau sužadinti gimdymą dėl vaisiaus.“
Išmoko disciplinos
Taip pat D. Ramašauskaitė sakė nieko blogo tame, jog gestacinio diabeto diagnozių daugėja, nematanti.
„Tos moterys, kurioms dabar nustatome nėštuminį diabetą, neturi jokių rizikos veiksnių –neturi antsvorio, nėra vyresnės, šeimose nėra asmenų, kurie turėtų cukrinį diabetą. Galbūt joms nepatinka savikontrolė, kad turi stebėti gliukozę, laikytis dietos, bet tai kaip tik moko disciplinos, sveikos gyvensenos, moterys išmoksta taisyklingai maitintis, tą tęsia ir po gimdymo. Kai nėščiosioms nustatomas nėštuminis diabetas ir jos pradeda laikytis dietos, kristi svoris, vadinasi, jis buvo per didelis“, – dėstė gydytoja akušerė-ginekologė.
Be to, pridūrė ji, gestacinio diabeto atvejų buvo pradėję daugėti dar tada, kai nebuvo patvirtintos naujos tvarkos: „Kai didžiuosiuose miestuose buvo atliekami, gliukozės toleravimo tyrimai, sergančiųjų gestaciniu diabetu Vilniuje ir Kaune santykinai buvo nustatyta daugiau nei kituose miestuose.“
