Seime registruotas Tautinių mažumų įstatymas iškraipo Lietuvos vietovardžius, gatvių pavadinimus ir skatina įvesti dvi "regionines" kalbas, o asmenvardžių įstatymu siekiama Lietuvoje įteisinti svetimą abėcėlę. Dėl iš to kylančių pavojų visuomeninės organizacijos gegužės 6 d., antradienį, 12 val. prie LR Seimo organizuoja įspėjamąjį mitingą „Už mūsų kalbą, tautą ir valstybę“. Mitingo išvakarėse spaudos konferencijoje dalyvavę politikai ir visuomenininkai pabrėžė kylančių grėsmių svarbą.
Seimo narys, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Valentinas Stundys kalbėdamas apie įregistruotas socialdemokratų Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės asmenvardžių rašybos įstatymų pataisas pabrėžė, jog tokio įstatymo priėmimas sukurtų pavojingą precedentą, kai šimtmečius puoselėta kalba būtų praplėsta visais lotyniškais rašmenimis, nes siūloma keisti ir visą valstybės registro sistemą. „Reaguojant į tai buvo įregistruotas alternatyvus projektas, asmenvardžius rašyti papildomame paso lape“, - sakė parlamentaras.
V.Stundžio teigimu, G.Kirkilo pareiškimas dėl 1994 m. dvišalėje Lietuvos ir Lenkijos sutartyje įtvirtantų nuostatų dėl pavardžių rašybos originalo kalba neatitinka tikrovės, nes joje kalbama apie asmenvardžių rašybą pagal skambesį.
Europos parlamento narys Algirdas Saudargas pabrėžė, jog dirbtinai eskaluojama problema žalinga tiek politikai, tiek kalbai: „Tai, kaip ši tematika šiandien skamba žiniasklaidoje, yra pavojinga ir žalinga. Dirbtinai politizuojamos temos nuslepia dėmesį nuo daug rimtesnių problemų, kurios lietuvių kalbos laukia ateityje, pirmiausia – kalbų likimas skaitmenizacijos eroje. Europos Parlamente ši problema yra gerai suvokiama, tačiau Lietuvoje iki šiol tuo nėra rūpinamasi“, - kalbėjo A.Saudargas. Europarlamentaras taip pat atkreipė dėmesį į dabartinius įvykius Kryme: „Kitas dalykas, viena politinė jėga – konkrečiai Lietuvos lenkų rinkimų akcija – savaip pateikia ir iškraipo tautinių mažumų klausimo vertinimą. Ką reiškia vientisoje valstybėje teritorijų žymėjimas skirtingai, kai vienoje vietoje gatvėje rašoma su „v“, o kitoje – „w“, turbūt šiandieniame kontekste nesunku suvokti“, - teigė jis. Šalomo Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas paragino visus Lietuvos piliečius suvokti valstybinės kalbos svarbą kiekvieno asmens gerovei: “Nesu politikas, bet esu Lietuvos Respublikos pilietis, tuo didžiuojuosi ir labai myliu bei gerbiu kalbą, kuria šiandien bendrauju su jumis. Linkiu kiekvienam piliečiui suprasti, kad tėvynę pirmiausia pažįstame per kalbą, todėl būtent ją reikia puoselėti. Kai gražiai kalbėsi, gražų darbą turėsi – gražų darbą turėsi, gražiai gyvensi. Gerbiu kiekvieną tautą, todėl būtina gerbti valstybę ir kalbą, kuria joje kalbama“, - kalbėjo mokyklos direktorius.
„Vilnijos“ draugijos pirmininkas, kalbininkas prof. Kazimieras Garšva akcentavo faktą, jog G.Kirkilo ir I.Šiaulienės siūlomas įstatymo projektas paskatintų įtraukti ne tris, o net 150 naujų raidžių į Lietuvos registrą: „Deja, daugelis gyventojų nesupranta, o politikai dargi klaidina piliečius. Kalbame ne apie trijų raidžių – w, x ir q – įvedimą, bet 150 naujų raidžių, kurios susidaro imant skirtingų tautų naudojamus diakrtinius ženklus. Nei vienoje valstybėje, įskaitant ir Lenkijoje, visos jos nenaudojamos: turbūt visi matėte, kad kai plaukia Rūta Meilutytė, ir „ū“ yra „u“, ir „ė“ yra „e“, - teigė kalbininkas.
Kalbėdamas apie tautinių mažumų problemiką, K.Garšva akcentavo tai, jog šio klausimo eskalavimas yra naudingas ir Rusijai: „Esu vienas iš pirmojo Tautinių mažumų įstatymo bendraautorių, kuris buvo sugadintas po 1991 m. sausio 13-osios, kai pataisos buvo atvežtos su tankais“.
Tarptautinių santykių eskpertas, politologas dr. Laurynas Kasčiūnas apibendrindamas spaudos konferenciją siekė išryškinti svarbiausius tautinių mažumų klausimo aspektus: „Šiandieninis Lietuvos teisinis reguliavimas neprieštarauja nei jokiems tarptautiniams, nei dvišaliams įsipareigojimams. Dar daugiau, dabartiniame geopolitiniame kontekste pamirštame, kad Rusija labai atidžiai stebi, kas vyksta Baltijos valstybėse. Tokio įstatymo priėmimas reikštų tai, jog jau kitą dieną į Latvijos, kurioje didelis rusakalbių gyventojų skaičius, politikų duris pasibelstų atstovai iš Kremliaus su raginimu padaryti tą patį, toliau lauktų ir Estijos eilė“, - kalbėjo politologas.
L.Kasčiūnas redamasis Vengrijos vykdomos politikos savo diasporos atžvilgiu, kuria remiantis Varšuva taip pat modeliuoja savo darbą su kaimyninėse valstybėse gyvenančiais lenkakalbiais, atkreipė dėmesį, jog po vienų reikalavimų seks kiti: „Kalbant apie LLRA, vienų jos reikalavimų įgyvendinimas lems naujus. Ar žinome, kur reikėtų dėti brūkšnį, kada tautinių mažumų reikalavimai yra teisėti, o kada jau pertrekliniai?“. Gegužės 6 d., antradienį, 12 val. prie LR Seimo įspėjamąjį mitingą „Už mūsų kalbą, tautą ir valstybę“ organizuoja Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir „Vilnijos“ draugija.
