Žymus kalbininkas, lietuvių kalbos istorijos tyrinėtojas, akademikas profesorius habil. dr. Zigmas Zinkevičius Lietuvos valdžios poziciją tautinių mažumų atžvilgiu be užuolankų vadina nuolaidžiavimu ir pataikavimu dėl ūkinių reikalų, matydamas didžiulį pavojų lietuvių kalbai ir lietuvybei. Akademikas ragina politikus paremti ir lietuviškas mokyklas Lenkijoje.
Naujienų agentūrai ELTA komentuodamas šių dienų politines ir švietimo aktualijas, akademikas Z. Zinkevičius vienareikšmiškai teigė, kad lenkiškų pavardžių įteisinimas asmens dokumentuose ateityje sukels didelių bėdų.
Lenkiškų pavardžių įteisinimas asmens dokumentuose yra labai pavojingas. Ir nelietuviškos raidės čia niekuo dėtos, bet dėl to, kad pradėdami lenkiškai rašyti lietuviškos kilmės, tik sulenkintas pavardes, mes tuos žmones, kurie turi tas pavardes ir kurie dabar yra iš tikrųjų be tautybės, juos paversime tikrais lenkais. Jei sistemingai bus įvesta lenkiškų pavardžių rašyba, tai mes patys savo rankom sulenkinsime Vilniaus kraštą. Niekur taip nedaro, tik Lietuvoje.
Lenkai dabar elgiasi negarbingai ir negražiai taikydami skirtingus standartus sau ir kitiems. Aš esu ištyręs telefonų knygą, nes man reikėjo lenkiškų pavardžių Suvalkų, Augustavo, Balstogės krašte, mat ieškojau lietuviškų elementų. Tai noriu pasakyti, kad abiejose mano vartytose telefonų knygose žmonių pavardės rašomos lenkiškai be išimties, visiškai nežiūrint tautybės. O dabar Lietuvoje reikalaujama, kad lietuviškai nerašytų. Tai kaip čia paaiškinti?
Mes dabar tiesiog nuolaidžiaujame, pataikaujame dėl trumpalaikių ūkinių reikalų, ir ar tie ūkiniai reikalai yra tikri, dar didelis klausimas. Dar nežinia, ar iš to naudos bus, o stengiamės užsimerkti į daromus didelius dalykus, ateičiai labai pavojingus.
Viskas priklauso nuo mūsų valdžios, Vyriausybės. Jeigu valdžia leis originalo forma rašyti lenkiškas pavardes, prasidės ir didelės juridinės bėdos, pirmiausia mūsų kompiuteriai nepritaikyti visoms lenkiškoms raidėms, dokumentuose to paties asmens pavardė įvairuos, prasidės didelės bėdos. Tų lenkiškų raidžių su diakritiniais ženklais yra labai daug. Be to, raides su diakritiniais ženklais vartoja ir kitos tautos, Lietuvoje gyvenančios ir vartojančios lotynišką alfabetą, tai jos irgi reikalaus – ir latviai, ir estai, ir totoriai, ir karaimai. Tokių raidžių kažkas priskaičiavo apie šimtą septyniasdešimt! Taigi kompiuterius reiks keisti... Čia baisūs dalykai yra.
Dėl uždaromų lietuviškų mokyklų Lenkijoje, tai jų likimas labai daug priklausys nuo Lietuvos valdžios dėmesio. Jeigu mes būsime bestuburiai ir nuolaidžiausime, Lenkijos lietuviams bus sunku. Reikia tas mokyklas ir finansiškai remti, o kad ten mažėja moksleivių, tai kaip ir visur... Uždaryti tris lietuviškas mokyklas Punsko kraštui būtų labai didelis nuostolis, pabrėžiu, labai didelis. Aš tose visose mokyklose esu buvęs, pažįstu mokytojus. Labai geri mokytojai, daugelis jų – vietinės lietuvės, viena iš jų yra buvusi mano studentė, mat iš ten siųsdavo į Vilnių mokytojus studijuoti. Dabar nežinau, ar siunčia.
Nemažas pavojus lietuvių kalbai yra ir mūsų beždžioniavimas, visur anglicizmų kaišiojimas niekam nereikalingas. Aš ne prieš tuos anglicizmus, tik reikia su saiku vartoti. Toms sąvokoms, kurioms naujai atsirandančioms dar neturime lietuviškų pavadinimų, neapsieisime, reikia vartoti, bet tokioms sąvokoms, kurioms seniai turime lietuviškus pavadinimus, kaišiojimas angliškų jau yra paprastas beždžioniavimas.
Lietuvių kalbą sergėjančias institucijas labai varžo valdžia. Bausti Kalbos įstatymo pažeidėjus gali tik Valstybinės kalbos inspekcija. O bausmės pagal įstatymus yra daugiau simbolinės, neveiksmingos.
Noriu dar kartą priminti, kad lietuvių kalba yra labai sena, išlaikiusi indoeuropiečių kalbos senųjų elementų, ir čia nėra jokios abejonės, todėl turime ją saugoti, branginti ir visapusiškai puoselėti, teigė akademikas profesorius Z. Zinkevičius.
