Ne tik Rusijos valdininkai mėgsta užgaulius pasisakymus apie mūsų šalį Lietuvos valstybinių švenčių išvakarėse. Patys Lietuvos politikai ir pareigūnai nesuprantamais potvarkiais įprato sugadinti svarbias šalies istorijos sukaktis.
Nepriklausomybės dvidešimtmečio išvakarėse Vyriausybė gerokai sumažino karių maistpinigius, įstumdama į pavojų tarptautinių karinių misijų dalyvius lietuvius, privertė juos ryšių priemonių ateityje kaulyti iš turtingesnių NATO taikdarių, Lietuvos kariuomenės vadas „taupumo sumetimais” liepė savo pavaldiniams iš amunicijos sandėlių ištraukti rusiškus „kalašnikovo” automatus ir jais, o ne NATO standartų šautuvais treniruoti naujokus šaudyklose bei karinių pratybų laukuose. Kovo 11-osios išvakarėse patvirtinta ir Lietuvos karinė doktrina, labai pabrėžianti diplomatinių priemonių karui išvengti, civilių piliečių nepaklusnumo okupantams, vadinamosios „CNN gynybos” svarbą ir daug kukliau užsimenanti apie kariuomenės pareigą duoti deramą atkirtį galimiems įsibrovėliams. Vyriausybės posėdžių protokoluose rašoma, kad su visuomene dėl šių pakeitimų nesitarta.
Raudona karinė strategija
Lietuvos generalitetas visuomenei pateikė knygą raudonais viršeliais, pavadintą „Lietuvos karinė doktrina”. Joje galima perskaityti standartinę mūsų politikų ir karininkų frazę, kad Lietuvai “tiesioginio išorinio puolimo grėsmės šiandien nėra”, o jeigu pavojus ir kils, tai mūsų valdžia pirmiausia išbandys diplomatines, ekonomines, informacines „atgrasymo priemones”, joms nepadėjus puls skambinti visų tarptautinių organizacijų, kurioms priklauso Lietuva (NATO, ES, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, Jungtinių Tautų), vadovų telefonais, kariuomenės vadai ners į pogrindį ir vadovaus partizaniniams veiksmams priešo užgrobtoje teritorijoje, skatins civilių piliečių nepaklusnumo okupantams akcijas.
Lenono-Makarčio doktrina
„Tikras karys, netgi jei tuo metu ir neuniformuotas, paskutinis įlips į autobusą, kai visi kiti jau bus patogiai ir saugiai įsitaisę jo salone”,- sakė Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos pirmininkas Vytautas Varkala, „Ūkininko patarėjo” paklaustas, ar kariuomenė vėl, kaip ir 1940 m., nenusiplauna nuo savo tiesioginių pareigų, ar karinė doktrina neagituoja civilių tapti „gyvaisiais skydais” neveiklioms ginkluotosioms pajėgoms pridengti, nekursto plikomis rankomis lįsti po agresorių tankais ir dainuoti priešais užpuolikų automatus.
Dabartinę Lietuvos gynybos strategiją galima pavadinti „Lenono-Makarčio doktrina” (1965 m. garsieji britų grupės „The Beatles” nariai Džonas Lenonas (John Lennon) ir Polas Makartnis (Paul McCartney) sukūrė dainą „Run For Your Life” („Neškite sveiką kailį, kol galite”).
Narsumo suteikia troškinta kiauliena?
Po Rusijos karo su Gruzija (Georgija), kurį tarytum laimėjo rusai, ne vienas „nugalėtojų” armijos kareivis, nukamuotas rikiuotės „draugų” ir karininkų patyčių, utėlių, pusbadžiavimo, pabėgo pas gruzinus, pirmiausia godžiai prisikimšo mėsainių, skrudintų bulvyčių, kiek telpa atsigėrė kokakolos Tbilisio „McDonald‚s” užeigose ir tik po to pasiprašė politinio prieglobsčio Gruzijoje. Apie sovietų ir rusų kareivių valgiaraštį sukurta daugybė smagių pasakojimų. Esą virėjai jiems į košę pila ne saulėgrąžų aliejaus, o automobilių alyvos, išbadėję Rusijos gynėjai sugeba sriubą išvirti net iš bato ar kirvio, o per II pasaulinį karą raudonarmiečiai kautis ėjo šaukdami ne: „Už Staliną, už tėvynę!“, bet: „Už amerikietišką kiaulienos troškinį!“ Panašūs anekdotai netrukus gali būti kuriami ir apie Lietuvos karines pajėgas.
Lietuvos gynėjams – priverstinė dieta
Anksčiau mūsų krašto apsaugos sistemos propagandininkai skelbė, kad kariai maitinami geriau negu „pas mamą”. Dabar karių maistui skirtos piniginės kompensacijos nuo 18,5 Lt per parą sumažinamos iki 14,8 Lt. Priverstinė karių dieta tęsis iki 2010 m. pabaigos, 2011-aisiais ketinama sugrąžinti ankstesnius maistpinigius. Iki šiol kariams maitinti per mėnesį vidutiniškai būdavo išleidžiama apie 4 mln. Lt, o iš šių lėšų maitindavosi maždaug 7200 karių, neįskaitant savanorių. Karių teisę gauti pinigines kompensacijas maistui pirkti numato Krašto apsaugos sistemos organizavimo įstatymas.
Taupanti Vyriausybė tarptautinėse misijose tarnaujantiems kariams apskritai nubraukė 0,2 bazinio dydžio kompensacijas ryšių išlaidoms padengti. Taigi dabar lietuvių kariai, dėl išsikrovusių mobiliojo ryšio telefonų nebegalėsiantys prisišaukti sąjungininkų pagalbos, Afganistano talibams bus labai „minkšti taikiniai”.
Elgiasi kaip caro generolai
Lietuvos kariuomenė oficialiai buvo pradėta kurti 1918 m. lapkričio 23 d., tačiau jau gruodžio 22 d., bolševikams veržiantis į šalį, tuometinis Lietuvos krašto apsaugos viceministras, buvęs caro generolas rusas Kiprijanas Kondratovičius paleido kariuomenės dalinių užuomazgoms vadovavusius karininkus namo “švęsti Kalėdų”. 1918 m. gruodžio 24 d. jis buvo atleistas iš pareigų. 2009 m. balandį, nepraėjus nė metams po Rusijos invazijos į Lietuvos sąjungininkės Gruzijos teritoriją, „dėl sudėtingos ekonominės padėties, sumažėjus biudžeto lėšų kariuomenei“, Lietuvos krašto apsaugos ministerijos vadovybė kreipėsi į profesinės tarnybos karius, krašto apsaugos sistemos civilius tarnautojus, prašydama savo noru nemokamai penkias dienas atostogauti. 2009 m. balandžio-gruodžio mėnesiais ilsėjosi daugiau nei 7,5 tūkst. karių ir civilių (du trečdaliai Lietuvos ginkluotųjų pajėgų). Niekas iš krašto apsaugos sistemos vadų negavo nė menkiausios pylos už tai, kad beveik metus susilpnino Lietuvos ginkluotąsias pajėgas. Atvirkščiai, premjeras Andrius Kubilius pagyrė krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičienę, sutaupiusią 5,9 mln. Lt biudžeto lėšų.
Prisimintas piratų ir atsilikėlių ginklas
Kinai, anksčiau didžiausi rusiškų „kalašnikovo” automatų „vartotojai”, beveik perginklavo savąją liaudies išsivadavimo armiją automatiniais šautuvais QBZ-95, kurie išoriškai labai panašūs į britų L85A1 ir prancūzų FAMAS modelio automatus. „Kalašnikovas” svarbiausias ginklas lieka tik besivystančių šalių (Bangladešo, Angolos) kariuomenėms, afganų talibams ir Somalio piratams. NATO narėms Lenkijai ir Bulgarijai „kalašnikovai” yra sunkus komunistinės praeities palikimas. O štai Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius, NATO kolegijų absolventas, neseniai ėjęs aukštas pareigas Šiaurės Atlanto aljanso struktūrose, įsakė ištraukti „kalašus” iš saugyklų ir vėl, kaip kariuomenės kūdikystės laikais (1990-1993 metais), apginkluoti jais karius.
Brėžinys iš „Ūkininko patarėjo” archyvo
„Vytis” geresnis už rusų „intelektinę nuosavybę”
„Kalašnikovas” ne visiškai teisingai laikomas rusų „intelektine nuosavybe”. Tai vokiečių II pasaulinio karo laikų automato „MP-44 Sturmgewehr” kopija. „MP-44 Sturmgewehr” turėjo ir mūsų pokario partizanų vadai – pavyzdžiui, Aleksandras Grybinas-Faustas, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas, taip pat ir žemesnio laipsnio kovotojai, - „Ūkininko patarėjui” teigė Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos pirmininkas V.Varkala.- Žinau, kad vienas jų, slapyvardžiu „Daktaras”, didžiuodavosi savo „Sturmgewehr‚u” ir nuolat sakydavo bendražygiams: „Jeigu visi turėtume tokius automatus, tai patys apgintume Lietuvą, nereikėtų nė amerikiečių pagalbos”. Vis dėlto, V. Varkalos nuomone, geriausia būtų patiems pasigaminti bent jau lengvuosius šaulių ginklus negu pirkti pigius niekalus arba laukti labdaros. V. Varkala apgailestauja, kad nebuvo pradėta serijinė neblogų lietuviškų pistoletų-kulkosvaidžių „Vytis-2” ir „Vytis-3” gamyba.
Už vieną mūsiškį – 20 priešų
„Ką nors kuriant, taip pat ir ginklus, tobulėja žmogaus mąstysena. Lietuviškas automatas - nebūtinai paraku užtaisomas. Gali būti naudojamas ir skystas kuras, o iš tokio ginklo būtų šaudoma panašiai kaip akceleratoriumi kaitaliojamas automobilio greitis. Bet mums reikia išmanyti ir priešo ginklus. Partizaninio pasipriešinimo, XIX a. sukilimų statistika gana liūdna – vienam priešui sunaikinti tekdavo paaukoti 20 mūsų karių, partizanų gyvybių. Privalome išmokti kariauti taip, kad santykis būtų atvirkščias: vienas mūsų karys sugebėtų nukauti 20 įsibrovėlių”, - 1991 m. parlamento gynėjų, pirmųjų savanorių strategiją, gerokai besiskiriančią nuo oficialiosios karinės doktrinos, „Ūkininko patarėjui” išdėstė Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos pirmininkas V. Varkala.
Vejasi Vinstoną Čerčilį
1942 m. Vokietijos nacionalsocialistų bombarduojamos Didžiosios Britanijos premjeras Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill) pareiškė: “Ne tam tapau karaliaus pirmuoju ministru, kad vadovaučiau britų imperijos laidotuvėms”.
Tepraėjo tik 5 metai, ir iš britų karūnos iškrito pats brangiausias deimantas – Indija. 2008 m. gruodžio mėnesį viena Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderių R.Juknevičienė tvirtino, kad , stojusi vadovauti Krašto apsaugos ministerijai, atkurs socialdemokratų sugriautą šalies kariuomenę. Tačiau dabar R.Juknevičienė vis dažniau nepaiso prancūzų karvedžio Napoleono Bonaparto perspėjimo: „Kas nenori maitinti savo kariuomenės, tas greitai šers svetimą”.
Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
