Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) vadovas Liutauras Labanauskas portalui tv3.lt tvirtino, kad Vyriausybė vilkina derybas su profesinėmis sąjungomis dėl šakos kolektyvinės sutarties pratęsimo ir iš esmės nori ją sugriauti.
Anot pašnekovo, nors dar kovo 26 d., atrodė, dėl visko buvo suderėta, numatyta aiški derybų eiga, bet staiga viskas pasikeitė.
„Per nustatytą laiką derybų mes nepradėjome, nors prisistatėme Vyriausybei, ir toliau vyksta kažkoks vilkinimas. Kreipėmės, kad turi būti atsakymas, kada pradėsime derybas, dabar tas laikas praėjo prieš savaitę ir praėjusį ketvirtadienį pagal įstatymą kreipėmės, kad būtų sudaryta ginčų komisija, kad išsiaiškintume, kodėl dar neprasidėjo derybos“, – kalbėjo L. Labanauskas.
Mato nepagrįstą spaudimą
Kaip aiškino jis, dabar einama į finišo tiesiąją ir ketvirtadienis yra paskutinė diena, kuomet Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gali sudaryti ginčų komisiją dėl stringančių derybų.
„Per 5 darbo dienas turi būti sudaryta ginčų komisija. Jei mes to neišsprendžiame, pagal įstatymą lieka vienintelė priemonė – streikas. Turėsime skelbti streiką“, – dar praėjusią savaitę Seime konstatavo LGS vadovas.
Anot jo, nors viskas iš jų pusės daroma pagal įstatymą ir numatytus terminus, Vyriausybė nepagrįstai spaudžia sudaryti vieną sutartį su medikus atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis.
„Tačiau įstatymas nenumato vienos tokios sutarties. Juo labiau jau ir dabar egzistuoja dvi sutartys – mūsų, viešųjų įstaigų, šakos sutartis ir biudžetinių įstaigų, kurią pasirašė kita profesinė sąjunga.
Akivaizdu, yra noras, kad sutartis kitais metais negaliotų ir tą mes aiškiai matome. Nes jei sutartis nebus pratęsta, darbo apmokėjimo tvarka ir negalios“, – kalbėjo jis.
LGS vadovas teigė, kad dabar bandoma „varyti arklius“, kai dėl praėjusios sutarties derėtasi ne savaitę, mėnesį, o kelis metus, derybos pradėtos dar su užpraeitos kadencijos Vyriausybe.
„Tai mes dokumentą ruošiame atsakingai, o dabar nei kokių esminių pastabų gauname, negalime apie tai diskutuoti, nes nevyksta derybos“, – aiškino L. Labanauskas.
Kelia bereikalingą sumaištį
Visgi kiek kitaip dabartinę situaciją nupasakojusi Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) vadovė Auristida Gerliakienė teigė, kad šiuo metu girdimais pareiškimais tik bandoma kelti dar didesnę sumaištį.
„Dabartinėje situacijoje, kuri yra itin kritiška, bandoma erzinti tuos pačius medikus, kuriems reikia visai kitokio santykio tiek iš pačių profsąjungų, tiek Vyriausybės, tiek ministerijos“, – sakė ji.
LMS vadovė sakė negalinti sutikti su teiginiu, kad derybos stringa ir teigė jokios SAM ir Vyriausybės kaltės dėl dabartinės situacijos neįžvelgianti, mat profsąjungos deryboms ministerijos buvo kviestos 4 kartus – kovo 9 d., kovo 15 d., balandžio 7 d. ir gegužės 3 d.
„Jau praeitos Vyriausybės kadencijos metu buvo tokia pozicija, kad ji neduoda įgaliojimo derėtis dėl atskirų sutarčių kiekvienam sektoriui ir buvo toks kaip ir prašymas parengti vieną sutartį. Toks pats prašymas yra išsakytas ir dabartinės Vyriausybės kartu su SAM“, – aiškino ji.
Pasigenda darbuotojų atstovavimo
Kaip pasakojo pašnekovė, šiuo metu esama dviejų profsąjungų, kurios dalyvauja šakinės sutarties ruošime, stovyklų. Vienai jų priklauso LGS, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų, Lietuvos farmacijos darbuotojų profsąjungos ir Slaugytojų specialistų organizacija.
„Jos siūlo dokumentą, paruoštą senosios šakinės sutarties pagrindu. Tuo metu kitos likusios nori korekcijos. Kokia yra didžiausia problema? Senoje šakinėje sutartyje nėra jokio darbuotojų atstovavimo – nėra aptariami nei krūviai, nei algos už jį. O vertinant šiandienos aktualijas matome, kad pirmas dalykas, į ką turėtų kreipti dėmesį profsąjungos, tai yra darbuotojų krūviai, kurie yra nepamatuoti, pertekliniai. Dėl to matome, kad galintys darbuotojai išeina į pensiją, o kiti patys palieka darbą.
Galbūt ta senoji sutartis, kol nebuvo pandemijos, galėjo paslėpti tą krūvių klausimą ir darbuotojų visiškai negynė, tai dabar, neįsivaizduoju, ar gali leisti sau profsąjungos tokią prabangą. Vis tik turėtų būti ruošiamos kitos sąlygos, kurios visų pirmą gintų darbuotojus“, – dėstė A. Gerliakienė.
Pašnekovė pažymėjo, kad bendriniai sutartiems dalykai turi būti priimtini visiems, o vėliau tam tikrus priedus galima nurodyti atitinkamiems sektoriams.
Kelias į medikų netekimą
Jos manymu, profsąjungos, aiškinančios, kad derybos stringa, paprasčiau nesutinka normaliai derėtis ir kažką keisti, aktyviai dalyvauti diskusijose su kiek kitus prioritetus keliančiomis profsąjungomis.
LMS vadovė neslėpė, kad kai kurios profesinės sąjungos įpratusios save laikyti teisesnėmis už kitas ir tam tikros pozicijos joms visada buvo patogu laikytis, mat buvo lojalios tiek ligoninių administracijai, tiek SAM.
„Tai tas darbuotojų atstovavimo nebuvimas šiuo atveju kai kam yra labai parankus. O kas nori kalbėti, kad kažkas kažką strigdina, tai tegu pasižiūri patys į save. Aišku viena, kad tokia sutartis, kokia yra dabar, negali būti pasirašyta. Nes jei toliau bus toks požiūris į gydytojus, slaugytojus, mes jų paprasčiausiai neteksim“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
Ji priminė, kad dar prieš metus laikinai išleistas įsakymas medikams dirbti ciklais aiškiai parodė situacijos rimtumą.
„Trūksta tiek gydytojų, tiek slaugytojų, nesvarbu, kad kiekviena ligoninė tai turi kažkaip kompensuoti paskirstydama krūvius dvigubai ar mažiausiai pusantro karto. Jei dabar kas iš medikų nori išeiti atostogų ar išvis nebedirbti, tai administracija grasina, kad „tavo bendradarbiai dirbs iš už tave“, nes nėra kam dirbti“, – pasakojo ji.
Opozicinės frakcijos kreipėsi dėl neeilinio posėdžio
Situacijai aptarti opozicinių frakcijų atstovai Sveikatos reikalų komitete dar pirmadienį prašė sušaukti neeilinį komiteto posėdį.
„Besitęsianti pandemija reikalauja maksimalios šalies medikų mobilizacijos ir atsidavimo savo darbui. Šiame kontekste vykstantis su teisiniu reglamentavimu prasilenkiantis spaudimas profesinėms sąjungoms yra tiesiog ciniškas“, – teigiama opozicijos atstovų pareiškime.
Buvęs sveikatos ministras Aurelijus Veryga tvirtino, kad jei nebus pratęstos šakos kolektyvinėje sutartyje numatytos garantijos, gydymo įstaigos įgytų galimybę gydytojų atlyginimą mažinti apie 1000, o slaugytojų apie 500 eurų.
Visgi komiteto pirmininkas Antanas Matulas galimybę sušaukti posėdį numatė tik ketvirtadienį, nes fiziškai tą padaryti pirmadienį buvo neįmanoma. Kaip aiškino jis, parlamentarų prašymas gautas penktadienį jau po darbo valandų, o ir sveikatos apsaugos ministras posėdyje galėtų dalyvauti tik ketvirtadienį.
„Ministras artimiausiu metu galės dalyvauti ketvirtadienį, ir aš pasirašiau potvarkį, kad ketvirtadienį šaukiu neeilinį posėdį šiuo klausimu. Niekas nevilkina, niekas neblokuoja, komiteto posėdis vyks“, – teigė A. Matulas.
SAM portalą tv3.lt informavo taip pat iki šio posėdžio susilaikanti nuo komentarų.
Visgi opozicinių frakcijų atstovai parėžia, kad ketvirtadienį tą daryti per vėlu, nes tai paskutinė diena, kai gali būti sudaryta ginčų komisija.
(Ne)ištesėti pažadai dėl algų
Deryboms dėl naujos sutarties medikų neįkvepia dar nesuvestos sąskaitos dėl senosios, prieš trejus metus, pasirašytos kolektyvinės šakos sutarties.
Nors atsakingos institucijos teikia skaičius aiškindamos, kad atlyginimai yra tvarkingai išmokėti, patys medikai tvirtina, kad realybė kiek kitokia.
„Kai 2018 m. buvo pažadėta kelti algas, tai tik tų metų gegužę buvo išmokėtos padidintos algos. Nors tai turėjo būti daroma sistemingai kasmet, 2019 m., kiek pamenu, tai buvo padaryta tik rugsėjo mėnesį. Taigi visus 9 mėnesius algos nebuvo keliamos, nors turėjo.
2020 m. išvis gavosi neatitikimai, nes dalis administracijų algų sąskaita išsimokėjo skolas ir ne visiems darbuotojams algos buvo padidintos. Ir tuo metu nei ministerija, nei Vyriausybė už tokį laisvą administracijos požiūrį neatsakė. Tuo metu minėtosios profsąjungos kažkodėl tylėjo“, – pastebėjo A. Gerliakienė.
Ji priminė, kad pažadus kelti algas sudrumstė ir neplanuota pandemija – pinigų prireikė priedams dirbantiesiems su COVID-19 mokėti. Taip pat kilo ir MMA, tačiau tai papildomai kompensuota nebuvo.
Papildomas lėšas svarstys tik COVID-19 priedams
Savo ruožtu komentuodama situaciją premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet tikslinant biudžetą papildomų lėšų bus skirta su COVID-19 dirbančių medikų algų priedams, tačiau atlyginimų didinimas visiems medicinos darbuotojams atidedamas vėlesniam laikui.
„Šiais metais pagrindinis prioritetas vis dėlto yra atlyginti medikams už tą didelį krūvį, kurį dabar patiria turbūt labai didelė dalis medikų dirbdami COVID-19 fronte. Tikslinant biudžetą tam bus numatytos papildomos lėšos, jų tikrai reikės iki metų pabaigos“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.
Kartu ji pridūrė, kad diskusijas dėl bendresnių sprendimų reikėtų atidėti tam laikui, kai bus žinoma, kad bent jau suvaldyta situacija.
Premjerė priminė, šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) su medikų profesinėmis sąjungomis atnaujino derybas dėl kolektyvinės sutarties.
„Šiuo metu vyksta derybos dėl kolektyvinės sutarties, ir tikiuosi, kad tos derybos bus ir vaisingos, ir konstruktyvios, ir prasmingos“, – sakė ji.
