Darius Klingerys
Gegužės 8 dieną Seime turėtų būti priimtas įstatymas dėl depozito sistemos, tad plastiko, iš aliuminio, metalo pakuočių pagaminta tara vis labiau kaitina skirtingose barikadų pusėse esančius verslininkus ir asociacijų atstovus.
Nuo 2015-ųjų siekiama įvesti depozito sistemą plastikinei, aliuminei ir metalinei tarai, tad šis įstatymas sukels dar papildomų ir nereikalingų rūpesčių paprastiems šalies gyventojams.
Gresia papildomi mokesčiai
Bene aktyviausiai prieš depozito sistemą pasisakantis asociacijos „Už teisingai švarią Lietuvą” atstovas ryšiams su visuomene Dovydas Urvakis teigia, kad ši nauja sistema nėra naudinga, kadangi pareikalaus ypatingai milžiniškų lėšų iš ir taip milžiniškais mokesčiais „apdėtų” šalies gyventojų.
„Juk dauguma šalies žmonių gyvena ne erdviuose, prabangiuose rūmuose, o ankštuose butuose, kur jie privalės skirti dar papildomos savo būsto erdvės ir panaudotai tarai. Visuomenė jau subrendusi ir išmoko tinkamai naudotis antrinių atliekų konteinerių ar vadinamųjų „varpelių” rūšiavime, todėl sveikintina iniciatyva rūšiuoti. Tačiau ne visi tinkamai įsigilina į gresiančią problemą, kuri eiliniams mirtingiesiems pateiks papildomų mokesčių. Šio įstatymo iniciatoriai savo neapgalvotais veiksmais žmonių namus pavers panaudotų gėrimų pakuočių sandėliais”, - kalbėjo D. Urvakis.
Kas prastuminėja įstatymą
Yra duomenų, kad depozito sistemą bene labiausiai Seime stengėsi prastumti kai kurie iš Pakuočių tvarkymo organizacijos narių.
Kai kurie iš tų asmenų palaiko ryšius su dokumentų klastojimu bei stambaus turto pasisavinimu apkaltintu Vilniaus verslininku Aloyzu Gaudučiu. Šiuo metu jis yra vienas iš kaltinamųjų Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje finansinių machinacijų byloje, susijusioje su neskaidriu atliekų tvarkymu.
Įmonės, kurios su A. Gaudučiu turėjo ryšių, jau sudomino Finasinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) agentus. Pastarosiomis dienomis pradėti ikiteisminiai tyrimai.
FNTT pasijungė neatsitiktinai, kadangi manoma, jog šių bendrovių pinigais yra finansuojami nuolat skandaluose minimos ir šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės antipatijų sulaukusios politinės jėgos lyderiai.
Sulaukęs netikėto redakcijos skambučio ir klausimo apie depozito sistemos palaikymą, A. Gaudutis pastebimai sutriko. „Ar tiesa, kad esate vienas iš aktyviausių depozito iniciatorių? Su šia tema neturiu nieko bendro. Jūs kreipiatės ne tuo adresu. Tai nėra mano projektas. Kas jį stumia ir galėtų jums geriausiai viską pasakyti. O kas jį stumia? Tie, kurie labiausiai suinteresuoti. Aš visame tame nedalyvauju ir man visiškai neįdomu”, - kategorišku tonu trumpą pokalbį užbaigė A. Gaudutis.
Susitinka seni pažįstami
Už depozito sistemos iniciavimą kažkodėl itin atvirai pasisako ir Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.
„Labiausiai to siekia aplinkosaugininkai, o mes tik prisitaikome prie to. Be to, tai efektyviausias būdas sutvarkyti aplinką nuo panaudotų gėrimų pakuočių”, - sakė S. Galadauskas.
Pašnekovas tvirtina, kad į šį nišinį, tačiau ypatingai pelningą verslą koją bando įkelti nemažai naujokų. „Be abejonės visiems rūpi pinigai, - pasiteiravus, kas labiau rūpi pinigai ar aplinkosaugą, atsakė S.Galadauskas. - Ir mes patys aludariai skaičiuojame, kiek mums visa tai kainuos. Bet pirmiausia, mums rūpi susitvarkyti savo pakuotes kuo pigiau ir efekyviau”.
Išskirtinai depozito sistemoje aludarių proteguojama bendrovė „Ekstara”, siejama su anksčiau paminėtu A. Gaudučiu ir jo kompanionais.
„Visi bando eiti. Natūralu, jei kažkas pajunta verslo gyslą, ir neria į tai. Kas žino kokį vaidmenį vėliau užims „Ekstara”, - mįslingai kalbėjo S. Galadauskas.
S. Galadauskas purtėsi sąsajų su A. Gaudučiu. „Bendrauju su visais, kas dirba su alaus verslu, o A. Gaudutis kažkada, galbūt prieš dešimt metų, dirbo Žaliame taške, o aš buvau jos valdyboje. Atsimenu jį puikiai. Buvo metas, kai derėjomės su „Ekstara” dėl butelių priėmimo, bet tai viskas ką galėčiau papasakoti”.
Politikai aklai balsuoja
Kęstutis Pocius, aplinkosauginės organizacijos „Žaliojo taško” generalinis direktorius su kolegomis atliko specialią studiją, kurios rezultatai nėra džiuginantys paprastiems vartotojams.
„Tiesiog išbrangs spausdintų pakuočių, atliekų tvarkymas gyventojams. Juk visi kaštai suguls ant gyventojų pečių, - aiškino K. Pocius. - Į depozito sistemą patenka tik iki 20 procentų pakuočių apimties, likusius – 80 proc. teks tvarkyti per konteinerinę sistemą. Taigi, lieka neatsakyta, kas bus su tomis 80 proc. pakuočių? Investicijų kaina depozito sistemai milžiniška – šimtas milijonų litų, tad nusimato didelis nepatogumas šalies gyventojams”.
Apie galimas grėsmes ir nepatogumus mokesčių mokėtojams, įvedus depozito sistemą, politikams kalbėjęs ir duomenis pateikęs K. Pocius teigia, kad Seimūnai pasisako už. Todėl jis mano, kad nebuvo tinkamai išgirstas. „Bet galutinį rezultatą pamatysime 2016 metais, kai žmonės supras, kad reikia atrūšiuoti visas depozitines atliekas nuo kitų atliekų, ir namuose po kriaukle įmontuoti atskirą konteinerį. Dabar daugelis mato tik šio įstatymo pristatomą teigiamą pusę, tačiau neįžvelgia, kad už visa tai teks daugiau pakloti savų pinigų”, - būsimojo įstatymo blogybes numato K. Pocius.
