Kaip jau pranešė žiniasklaida, dviejų didžiausių valdančiosios koalicijos frakcijų Seime – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir Darbo partijos (leiboristų) (DP) – nariams pateikta informacija apie Vyriausybės aptartą mokesčių sistemos pakoregavimo projektą. Valdantieji ginčijasi, opozicija ironizuoja.
Koalicija ginčijasi
Ministrai, kaip žinia, nutarė galutinio sprendimo šiuo klausimu nepriimti, perduoti mokestinius pasiūlymus valdančiosios koalicijos politikams.
Dabartinis ministras pirmininkas, savo laiku buvęs ir finansų ministru, LSDP vadovas Algirdas Butkevičius yra žiniasklaidai teigęs, kad „ekonomikos augimo tempus tikrai sulėtinsime, jeigu Lietuvoje pradėsime taikyti išsivysčiusios valstybės mokesčių politikos modelį, nes Lietuvoje trūksta tam būtinos stiprios viduriniosios klasės, kuri, jo duomenimis, šalyje kol kas sudaro tik 7 proc.“
Opozicijoje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vyriausybei, kuriai vadovavo premjeras Andrius Kubilius, buvęs A. Butkevičius tada aiškino:
„Jeigu jūs komunalinėms paslaugoms išleidžiate 11 proc., o kartu su maistu išleidžiate iki 30 proc. šeimos biudžeto, tai jūs gyvenate viduriniojoje klasėje. Jeigu daugiau išleidžiate, tai jūs jai nebepriklausote.“
Šiandien jam tenka diskutuoti jau koalicijoje. DP pirmininkas Vytautas Gapšys Seimo sekretoriate jau įregistravo Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisą, kuri numato šio mokesčio lengvatos šildymui atsisakymą. Kartu pasiūlyta nustatyti naują PVM lengvatą – 5% tarifą atšaldytai mėsai, mėsos produktams bei vaisiams ir daržovėms.
DP taip pat paskelbė atsargiai vertinanti Finansų ministerijos siūlymus apmokestinti indėlių palūkanas ir vertybinius popierius bei kelti tabako gaminių ir alkoholio akcizus.
Iš esmės koalicijoje pritariama pasiūlymams nuo 470 iki 570 Lt pakelti neapmokestinamąjį pajamų dydį bei 5 metams nustatyti pelno mokesčio lengvatą įmonėms, investuojančioms į technologijų atnaujinimą.
Opozicija šaiposi
Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė portalui balsas.lt teigė niekad nesupratusi mokesčių politikos kaip kažkokio savarankiško dalyko.
„Man visada skaičiavimas prasideda nuo kito galo ir ne todėl, kad esu ilgametė biurokratė, kuriai tik „atimt ir padalint“, o todėl, kad kitoks skaičiavimas tiesiog neturi prasmės: pirmiausia svarbu yra sutarti, kokio „dydžio‘ bus valstybė, t.y. viešasis sektorius, o tada jau paskirstyti, kas, kiek ir kaip už tą valstybę turi sumokėti. Tai man vis atrodo, kad mes iki šiol nesame atsakę sau net į šį klausimą ir bandom plūduriuoti tarp pastangų pasiekti senosios Europos gerovės (t.y. perskirstymo) lygį ir pastangų išlaikyti neadekvatų tokioms išlaidoms mokesčių lygį. Kuo tokios ilgametės pastangos baigėsi kai kurioms šalims gana gerai matyti. Logiškai mąstant, turint mintyje Lietuvos mokesčių pajamų ir BVP santykį, kairieji tarsi turėtų siekti jį padidinti, nes paprastai kairė ideologija siejama su "didesne" valstybe veikiau nei su "mažesne". Tačiau tokių artikuliuotų tikslų niekas nekelia. Nesakau, kad tai blogai, tiesiog keista, nes paskirose viešose srityse apie dosnesnis valstybinį finansavimą, t.y. apie didesnę valstybę, kalbama gana drąsiai. Kyla klausimas - kokiu būdu?“, - sako I. Šimonytė.
Tarkim, anot I. Šimonytės, paprastumo dėlei sutariam, kad esamas valstybės „dydis“ yra pakankamas, bet našta nėra teisingai paskirstyta. Tuomet, pasak jos, atrodytų, kad partijos einančios į valdžią turėtų turėti matymą, kaip ta našta teisingiau turėtų būti paskirstyta.
„Toliau jau ekspertų darbas įgyvendinti politikų viziją, t.y. pasakyti, KAIP tai padaryti. Politikų darbas - priimti sprendimus. Aišku, pamatiniai dalykai turėtų būti bent jau principų lygmenyje tarp koalicijos partnerių suderinti ir pageidautina įtvirtinti Vyriausybės programoje. Šiandien viskas atrodo absoliučiai priešingai - tie politikai, kurie eidami į rinkimus ne tik kad tvirtino žinantys kaip bet ir nurodė labai konkrečius skaičius (pvz. socdemai - kaip atrodys progresiniai mokesčiai, kai jie bus valdžioje), sudarę Vyriausybę programoje, kurią neabejotinai redagavo technokratai, parašė „muilo“, davė „carte blanche“ ekspertų grupei su labai miglotom politinėm gairėm, primenančiom tostą "kad pas visus visko būtų ir jiems nieko už tai nebūtų“. Atrodo, kad politikai ne tik nežino KAIP (kas dar būtų atleistina), bet ir KĄ.
Ekspertams, tarp kurių neabejotinai yra įvairių įsitikinimų žmonių, davus tokį „carte blanche“ siūlymai gali visiškai neatitikti rinkiminių programų, o tai jau politinė problema. Nenuostabu, kad dėl siūlymų, kurie buvo gauti iš minėtos grupės kilo toks erzelis, nors tie siūlymai netgi nebuvo pilni - buvo tik pateikti siūlymai, kaip mokesčius sumažinti ir ko nereikėtų mažinti. Bet juk nepanašu, kad esama valdžia susitaikytų, kad ir valstybė taps „mažesnė“. Vadinasi, dar turi būti siūlymai, kaip ir kam mokesčiai padidės, o jų nebuvo (turėjo būti neva antrasis etapas). Ironiška ir tai, kad pačia paradigma ką daryti ir ko nedaryti siūlymai labiau priminė dešiniųjų partijų programines nuostatas, nei tų, kurios yra valdžioje“, - pabrėžia I. Šimonytė
Pasak I. Šimonytės, kiek stebėtinas ligšiolinis FM pasyvumas. „Su alternatyviais siūlymais sustartavo DP, dabar dar savo pasiūlymus pateikė FM, kuri apskritai laikėsi šone nuo mokesčių politikos formavimo ir tai labai keista. FM siūlymai yra labai menki pataisymai, negalintys niekaip reikšmingai pakeisti niekieno padėties, bet tuo būdu, sužlugus iliuzijoms, kad ekspertų darbo grupė gali ištraukti kokį magišką visiems tinkantį triušį iš skrybėlės, matyt, Vyriausybė siekia tęsėti savo garsiai tartą pažadą, kad kažką svarstymui iki liepos pateiks.
Tai iš viso to neįmanoma suprasti, ar kažkas išties nori keisti mokesčių sistemą. Nenorint dėl to papildomai skolintis ar karpyti išlaidų tada vistiek neišvengiamai teks pasakyti "miau" ir mokesčių padidinimo kažkam klausimu. Tai labai galioja ir socdemų amžinam pažadui - progresiniams mokesčiams, nes jų įgyvendinimas gana brangiai kainuotų (iš esmės tai būtų mokesčių mažinimas didžiajai daliai pajamų gavėjų tad kitaip ir negali būti). Priešingu atveju teks tenkintis smulkmenomis, kurios niekam didelės naudos neatneš, o visa tai vyks dabartiniame nekonstruktyvumo chaose, kai atrodo, kad kiekvienas turi teisę į savo mokesčių reformą“, - portalui balsas.lt komentavo I. Šimonytė.
