Idėja, kad totalitarinė valdžia gali stebėti kiekvieną žingsnį greičiausiai egzistuoja tik mokslinės fantastikos filmuose, tačiau tai nereiškia, kad vadovas neturi žinių apie savo pavaldinių darbo įpročius, rašo CNBC.
Ekspertai teigia, kad greitai besivystančios technologijos leidžia lengviau ir pigiau darbdaviams skaityti darbuotojų elektroninius laiškus, stebėti, ką jie veikia internete, sekti kur važinėjama įmonės automobiliu ir išsiaiškinti kada šis buvo darbe.
„Darbdavys gali nieko neišsiaiškinti arba išsiaiškinti viską apie jūsų gyvenimą“, - sako JAV Nacionalinio darbuotojų teisių instituto prezidentas Lewisas Malby. Organizacija gina darbuotojus privatumo ginčuose.
Žinoma, darbdaviai turi svarią priežastį žinoti, ar kartais jų darbuotojas nevagia kompanijos paslapčių, nesiuntinėja seksualinio priekabiavimo žinučių arba tiesiog švaisto laiką. Visgi ekspertai teigia, kad dauguma kompanijų dar stengiasi atrasti pusiausvyrą tarp taisyklių pažeidinėjimo stebėjimo ir bevaisio sekimo.
„Informacinėje ekonomikoje yra neįtikėčiausių būdų rinkti informaciją, kurie yra labai naujoviški, neįprasti, dėl to mes net nežinome kokie turėtų būti standartai“, - sako Tarptautinės privatumo profesionalų asociacijos, kuriai priklauso „Google“, „Microsoft“, „American Express“ kompanijos, vadovas Trevoras Hughesas.
Jis teigia, kad tai tapo dar sunkiau, nes riba tarp namų ir darbo vis blanksta. Pavyzdžiui, dauguma darbuotojų gali naudoti savo asmeninius išmaniuosius telefonus siųsdami su darbu susijusius elektroninius laiškus naktimis arba naudoja darbinius kompiuterius siųsdami asmenines žinutes dieną.
Darbdaviai dažniausiai turi teisę stebėti darbuotojų elektroninius laiškus ir kitą internete atlkiekamą veiką, kuri vyksta darbe, kompanijai priklausančiame telefone ar tinkle. Anot tarptautinės teisines paslaugas teikinačios kompanijos „Baker&McKenzie” partnerio Lotharo Determanno, tokiu atveju vadovai perspėja darbuotojus, kad šie neturėtų tikėtis privatumo.
Jis pastebi, kad JAV įstatymai darbdaviams suteikia daugiau teisių tikrinanat darbuotojų veiklą nei Europoje. Tai sukelia papildomų sunkumų keliose šalyse veikiančioms kompanijoms.
Tačiau net JAV kompanijos labai rizikuoja, jei peržengtų ribas. Pavyzdžiui, darbdavys gali panaudoti klavišų sekimo programą sužinoti elektroninio pašto paskyros slaptažodį ir veliau jį panaudoti. Vis dėlto tai prieštarauja elektroninio pašto paslaugų tiekėjų taiskyklėms.
Dauguma kompanijų dorojasi su kebliu klausimu, kiek jie gali kontroliuoti pavaldinių veiklą susijusią su darbu, kurie pastarieji atlieka per savo asmeninius telefonus ar kitus prietaisus.
„Kol kas tai yra neapibrėžta erdvė“, - sako Vajomingo universiteto profesorius, technologijų ir privatumo ekspertas Robertas Spraque.
Praktika, kai būsimų darbuotojų per darbo pokalbį yra prašoma pateikti prisijungimo duomenis prie asmeninės „Facebook“ paskyros, sulaukė protesto reakcijos, o teisininkai keliose JAV valstijose uždraudė tokius veiksmus.
Darbuotojai gali būti ramūs, kad darbdavys stebės jų veiklą, tačiau nemano, kad į asmeninę informaciją bus kreipiamas dėmesys. Anot L. Maltby, nereikia būti tokiais lengvatikiais, nes žmonės yra labai smalsūs ir bet kas nuo IT specialisto iki įmonės vadovo gali pasinaudoti turima informacija ir ja piktnaudžiauti.
Jis pataria siunčiant asmenines žinutes ir laiškus per savo prietaisus, nesinaudoti darbovieties internetiniu ryšiu. Kiti teigia, kad yra normalu siųsti kelis nekaltus laiškus iš darbinio elektroninio pašto arba tikrintis socialinius tinklus. Žinoma, tai negalima, jei nori bendradarbiui nusiųsti paskalą apie vadovą.
