Per atostogas šeima pasitikrina ribas, nusigludina aštrius kampus, sužino apie save ir savo vaikus naujų dalykų.
„Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadorė, istorikė ir keliautoja Živilė Mikailienė sako, kad kelionės – tai būdas pamatyti ir save, ir vaikus kitoje šviesose, tobulėti fiziškai, emociškai, dvasiškai.
Du vaikus – aštuonerių dukrą ir dvejų sūnų – auginanti keliautojų šeima, išmaišiusi visą Europą ir apsilankiusi visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, į pirmąją ilgą kelionę su vaikais leidosi tuomet, kai dukrai buvo dveji metukai. Tąkart šeima mėnesį keliavo po Argentiną, Čilę, Braziliją.
Ž. Mikailienė įsitikinusi, kad kelionės vaikus subrandina, aktyvina jų pojūčius, smegenis.
„Prisimenu, kaip pirmosios kelionės metu dukra ėmė kalbėti rišliais, ilgais sakiniais, nors išvažiavo dar tik dėliodama vieno – dviejų žodžių sakinukus. Tikiu, kad patirti įspūdžiai, nematyti vaizdai, žmonės, skoniai, pojūčiai išjudina vaiko smegenis, padeda jam tobulėti, – sako keliautoja. – Turbūt niekas geriau už keliones negali ugdyti ir tolerancijos. Keliaujantys vaikai nesistebi gatvėje pamatę kitaip apsirengusį ar kitos odos spalvos žmogų. Tad ir darželyje, mokykloje jie priima „kitokius“ vaikus, moka bendrauti su įvairiais žmonėmis, yra drąsesni, atviresni pasauliui.“
Keliautojos Živilės Mikailienės patarimai, kaip ugdyti vaikus kelionėse
Prieš kelionę papasakokite vaikui apie šalį, į kurią keliaujate.
Raskite tos šalies vietą žemėlapyje, pasidomėkite jos vėliava, gyventojais, įdomiais faktais, objektais, kuriuos aplankysite.
Išnaudokite kelionių laiką. Ilgi skrydžiai, kelionės automobiliu, autobusu – puikus laikas užduotėlėms, žodžių, pirštukų žaidimams, pasakoms.
Pasakokite apie tai, ką matote. Mažasis kodėlčiukas kelionėje gali klausinėti dar daugiau nei namuose. Daug nematytų dalykų žadina smalsumą. Pasistenkite jį patenkinti, kalbėkite su vaiku apie tai, ką matote, ką veikiate, kur keliaujate, kokie žmonės čia gyvena, kuo skiriasi jų tradicijos, maistas, papročiai.
Raginkite paliesti, paragauti, išbandyti. Paisykite saugumo, tačiau jei tik galima, leiskite vaikui paragauti, paliesti, įbristi, įsiropšti. Tegul kelionėje tobulėja visi vaiko pojūčiai, dalyvauja visos juslės.
Skatinkite vaiko socializaciją. Vaikai ypač lengvai užmezga kontaktą su kitais vaikais, nesvarbu, kokia kalba jie kalbėtų.
Leiskite vaikams draugauti, žaisti, drauskite tik tai, kas tikrai pavojinga.
Mokykitės iš iššūkių. Visko kelionėse pasitaiko – ir nuleistų padangų, ir vėluojančių lėktuvų, ir mažų šeimos barnių. Tai – irgi vertinga patirtis.
Kalbėkite su vaiku apie tai, kas nutiko, pasiūlykite jam padėti surasti sprendimą. Ką galėtumėte nuveikti, kol laukiate kito skrydžio? Ką kito mažylis galėtų suvalgyti, jeigu nėra jo mėgstamo maisto?
Pildykite kelionės žurnalą, pieškite tai, ką matote, kurkite eilėraščius apie aplinką, kurioje esate, fotografuokite, dainuokite dainas, mokykitės įdomių nežinomos kalbos žodžių.
Sugrįžę leiskite vaikui pasidžiaugti namais – jis tikriausiai bus pasiilgęs savo kambario, žaislų, lovos. Pasikalbėkite apie tai, kaip gera sugrįžti, kuo skiriasi gyvenimas kelionėje ir namuose.
Kalbėkite apie patirtus įspūdžius, padalinkite lauktuves draugams ir artimiesiems, likusiems namuose. Skatinkite vaiką prisiminti patirtus įspūdžius – taip lavinsite jo atmintį ir vėl patirsite kelionės džiaugsmą.
