Dauguma žmonių, girdėdami žodį „taupymas“, iš karto įsivaizduoja, kaip tai yra sudėtinga, kad teks save riboti visose srityse, ir iš karto atsisako net pačios minties apie taupymą. Savęs apribojimas ir taupymas – tai dvi skirtingos sąvokos. Teisingas taupymas – tai greičiau mokslas apie tai, kaip protingai organizuoti savo išlaidas ir veltui nešvaistyti pinigų perkant nereikalingus daiktus.
Taigi, pagrindinės protingo taupymo taisyklės:
1. Nepirk to, kas tau nereikalinga. Labai dažnai eidami į parduotuvę mes nežinome, ko konkrečiai mums reikia, kokiam tikslui, o svarbiausia - kiek. Užkemšame šaldytuvą produktais, kurie genda, ir juos išmetame. Užkemšame spintas rūbais, kuriuos gerai, jei dar bent kartą apsirengėme, o po to juos išmetame. Užkemšame namus technika, kuria nesinaudojame, arba naudojamės ne pilnu pajėgumu. Visa tai yra nereikalingos išlaidos. Na, pavyzdžiui, kam pirkti naują išmaniojo telefono modelį, jei iš jo turimų funkcijų mus domina tik galimybė paskambinti ir parašyti SMS? Kam permokėti už išmanųjį telefoną? Arba kam pirkti eilinį įmantrų virtuvės prietaisą, kurį net įsijungti bijome? Detalus pirkinių apmąstymas padės išsaugoti pakankamai daug lėšų.
2. Planavimas – sėkmės garantas. Kaip paradoksaliai tai beskambėtų, tačiau kartais planavimui sugaištas laikas gali sutaupyti ir daug laiko, ir daug pinigų. Na, pavyzdžiui, mes žinome, kad žiemą mums prireiks žieminių padangų automobiliui ir laukiame iki paskutinės akimirkos, kai jau būtinai teks jas pirkti. Pavasarį žieminės padangos žymiai pigesnės. Tas pats liečia ir visus kitus sezoninius daiktus. Paprastai, kai baigiasi sezonas, dažnai vyksta net labai naudingi išpardavimai, kurių metu pigiau parduodami sezono metu neparduoti daiktai. Išpardavimai padės sutaupyti ir pinigų, ir laiko.
Arba ilgalaikio vartojimo prekių pirkimas. Matome akciją, žinome, kad ateityje naudosimės, tai kodėl nenusipirkus daugiau? Tačiau šioje vietoje būtinai reikia žiūrėti į galiojimo laiką, ar spėsime mes sunaudoti produktus, kol nepasibaigė jų galiojimo laikas. Technikos pirkimas internetinėse parduotuvėse, rūbų pirkimas per išpardavimus, naudojimasis įvairiomis nuolaidomis ir akcijomis – visa tai padeda sutaupyti apčiuopiamą pinigų kiekį.
3. Kokybė už protingą kainą! Gana dažnai žmonės, kurie negali sau to leisti, perka žymių gamintojų prekes. Tai yra, jie permoka už vardą. Tai labai paplitęs pinigų švaistymo būdas. Aišku, pirkti kažko, kas yra pagaminta Pašilaičių rūsiuose vien dėl to, kad pigu – taip pat neverta. Reikia rinktis viduriuką. Tai yra, gerą kokybę už protingą kainą. O mūsų laikais tai padaryti nėra jau taip ir sunku, tereikia įdėti truputėlį pastangų ir jūs laisvai rasite patikimas įmones, kurios teikia paslaugas už nemilžiniškus pinigus.
4. Taupyti ten, kur reikia, o ne visur iš eilės. Jokiais būdais negalima taupyti maisto arba sveikatos sąskaita. Tai yra, kartais būna, kad šioje srityje sutaupytos lėšos ateityje virs daug didesnėmis išlaidomis. Geriau nusipirkti gabalą mėsos nei dešrelių, nes taip bus naudingiau sveikatai. Geriau atiduoti automobilį taisyti į kokybišką autoservisą nei garažo meistrams. Geriau nueiti pas mokamą dantų gydytoją, kuris garantuoja kokybę. Visais atvejais geriau taupyti ten, kur tai atneš naudos, o ne suteiks meškos paslaugą.
5. Atsisakyti žalingų įpročių. Apie rūkymą ir alkoholį pripasakota pakankamai daug, ir aš nematau prasmės kartoti nei apie žalą sveikatai, nei apie tai, kad jų vartojimas neteikia jokios naudos. Tiesiog atsisėskite ir sąžiningai paskaičiuokite, kiek jums per metus kainuoja šie įpročiai ir kiek galima sutapyti jų atsisakius. Dar prie žalingų įpročių galiu priskirti planų ir skaičiavimų nebuvimą. Taip, skaičiuoti yra nuobodu ir neįdomu. Tačiau tai yra būtina. Žinoti savo pajamas ir išlaidas – tai viena iš pačių svarbiausių sąlygų, kurių žmonės nevykdo. Su pajamomis viskas daugiau mažiau aišku, tačiau išlaidos – kam įdomu jas skaičiuoti? Tačiau jei mes norime išmokti teisingai taupyti, tai savo išlaidų stebėjimas turi tapti mūsų įpročiu.
6. Teisingai elgtis su sutaupytais pinigais: labai dažnai tie, kurie taupo ir kaupia pinigus, juos kaupia konkrečiam stambiam pirkiniui arba iki atostogų, o per atostogas juos visus išleidžia, o po to vėl visus metus kaupia, kad paskui vėl galėtų viską išleisti. Aišku, tai yra įdomus variantas, tačiau didelės prasmės aš tame nematau. Man daug tinkamesnis variantas – metus arba du atsisakyti atostogų, didelių pirkinių, o sutaupytus pinigus įdarbinti, kad po kelių metų būtų galima ilsėtis už tuos pinigus, kuriuos atneš šios kvailystėms neišvaistytos santaupos. Tai yra, reikia ne tik mokėti taupyti, bet ir protingai elgtis su santaupomis.
Pradėkite laikytis šių paprastų taisyklių, ir jau po 3-4 mėnesių jūsų gyvenimas pasikeis neatpažįstamai. Jūs nustosite skaičiuoti dienas, likusias iki atlyginimo, nustosite skolintis iki algos ir pas jus atsiras laisvų lėšų. Na, o ką su jomis veikti, mes sužinosime būsimuose straipsniuose.
Užsakymo nr. 3102_29
