Geri valytuvai ir švarūs stiklai
„Rudenį tiek matomumas, tiek automobilio sukibimas su keliu visai kitokie nei vasarą. Todėl visų pirma privalu atitinkamai įvertinti pačią transporto priemonę, jos būklę. Ir, be abejonės, keisti vairavimo stilių“, – sako „Alfa Romeo Stelvio“ vairuojantis lenktynininkas.
Jis primena, jog atėjus tamsiajam metų laikui teks daugiau važiuoti esant prastesniam apšvietimui ir matomumui. O blogas matomumas – didžiausias vairuotojo priešas tiek mieste, tiek užmiestyje.
„Visų pirma patarčiau pasikeisti valytuvus. Nemažai žmonių juos naudoja metų metus, tačiau seni valytuvai labai prastai atlieka savo funkcijas, o tai gali sukelti tikrai didelių problemų. Pavyzdžiui, sulėtės reakcijos laikas siekiant išvengti kliūties, išaugs tikimybė laiku nepastebėti pėsčiojo“, – tvirtina D. Butvilas.
Geras matomumas susijęs ir su švariais stiklais. Jeigu automobilio stiklas linkęs greitai apsitraukti garais, tikėtina, kad reikia keisti salono oro filtrą. Jie nėra brangūs, užtat šviežias oras salone suteikia daug komforto ir padeda įveikti garavimą. Taip pat, jei garuoja priekinis stiklas, patariama naudoti kondicionierių.
Sportininko žodžiais, kita privaloma sąlyga – padangos. Dažnai dar iki jų keitimo laiko pradžios vairuotojai susiduria su šalnomis. Šios naktimis sudaro blizgų ledo paviršių ant asfalto, kuris gali būti itin slidus.
„Svarbu žinoti, jog pirmosios užšąla viadukų ir tiltų dangos, ten ledas susiformuoja ankščiausiai. Jei važiuojate anksti ryte ir temperatūra žemesnė kaip 2 laipsniai, būkite ypatingai atidūs. Ypač, jei mašina vis dar su vasarinėmis padangomis“, – pasakoja profesionalas.
Kaip netapti keleiviu prie vairo
Atskira tema, ypač aktuali rudens sezono metu – akvaplaniravimas: „Tai – daugelio vairuotojų siaubas. Tai tas momentas, kada padanga nebesugeba išstumti viso ant kelio esančio vandens ir vietoj to, kad važiuotų asfaltu, pradeda slysti vandeniu. Tuo metu automobilis tampa nevaldomas.“
Jo teigimu, tokių situacijų galima išvengti keliais būdais. Pirma – būtina įvertinti savo padangas ir pasirinkti tinkamą greitį. Viskas gana paprasta: kuo mažesni grioveliai ant protektoriaus, tuo mažiau vandens padanga gali išstumti. Paprastai kalbant – kuo „plikesnė" padanga, tuo lėčiau turėtumėte važiuoti per vandenį.
Lenktynininkas akcentuoja, jog kiekviena padanga turi savo ribą: „Tad net jei važiuojate pakankamai šviežiomis, apynaujėmis padangomis, esant per dideliam kiekiui vandens arba stipriai viršijus greitį nuo akvaplaniravimo nesate apsaugotas.“
Kitas jo patarimas - esant gausiam lietui nevažiuoti vėžėmis, kuriose telkšo vanduo. Važiuojamojoje dalyje išspaustos vėžės jį surenka, vandenį sluoksnis jose yra gilesnis. „Tokiu atveju patarčiau važiuoti šalia vėžių, kur matomas asfaltas, o ne vanduo. Tai – saugesnė trajektorija“, – teigia „Alfa Romeo Stelvio“ vairuojantis profesionalas.
Jis pasidalino ir iškalbinga konkrečia istorija, šią vasarą nutikusia pažįstamam asmeniui, kuriam sportininkas pardavė savo mašiną ir kuris neįvertino jos galimybių.
„Draugas važiavo šviežiai paklotu asfaltu. Lijo, ant posūkio buvo šiek tiek purvo. Jis net nespėjo suprasti, kaip automobilis pradėjo slysti šonu ir nuskrido į šalikelę. Laimei, kad neįvirto į griovį ir į nieką neatsitrenkė. Vėliau jis man sako: nesitikėjau, kad taip slidu. Aš paklausiau, ar pasikeitė padangas, mat buvau įspėjęs, jog esamos vasarinės jau nebetinkamos šlapioms kelio sąlygoms. Atsakymą žinojau: tikrai ne. Supraskime: tokiu atveju žmogus atsiduria ne vairuotojo, o keleivio vietoje. Jam belieka lauki ir tikėtis geriausio, tai yra, kad viskas baigsis laimingai. Todėl sakau, kad kai vairuojame – būkime vairuotojai, o keleivius vežkime saugiai. Tam užtenka minimalaus pasirengimo ir atidumo. Saugių kelionių!“, – linki profesionalus lenktynininkas D. Butvilas.
