Yra daugybė testų, kurie matuoja jaučiamo pykčio intensyvumą, ar lengvai pasiduodame šiam jausmui ir kaip su tuo tvarkomės. Jei pastebite, kad supykus nekontroliuojate savo elgesio ir tuo gąsdinate kitus, vertėtų susimąstyti: keisti jausmų išraišką ir ieškoti būdų, kaip save „sutramdyti“.
Psichologai tvirtina, kad mes negalime visai nejausti pykčio. Gyvenime nuolat nutinka įvykių, kurie verčia mus pykti: susergame, netenkame, būname apgauti. Tačiau galime išmokti pakeisti savo reakciją į nemalonius įvykius ar situacijas.
Pykti nėra blogai, tačiau svarbu kaip tai išreiškiame, kaip elgiamės. Blogiau jei pyktis tampa nekontroliuojamu, destruktyviu reiškiniu, kuris gali išprovokuoti problemas darbe, asmeniniuose santykiuose, kenkti gyvenimo kokybei.
Iš tiesų, anot psichologo J.Deffenbacher dalis žmonių greičiau ir stipriau supyksta, nei likusieji. Dalis „karštakošių” tiesiog nerodo savo pykčio atvirai, bet yra dirglūs ir irzlūs. Lengvai supykdomi žmonės ne visuomet keikiasi ir mėto daiktus, jie gali pasirinkti socialiai priimtinesnį elgesį.
Lengvai supykdomi žmonės turi psichologų taip vadinamą žemą frustracijos toleranciją, t.y. jie mano, kad neturėtų patirti nusivylimo, nepatogumų ar nemalonių dalykų. Jie įniršta, jei papuola į nemalonią situaciją. Kodėl šie žmonės taip elgiasi? Priežasčių yra daug: genetinės, psichologinės, sociokultūrinės. Juk jau nuo mažens leidžiame vaikams reikšti džiaugsmą, liūdesį, bet varžome pykčio išreiškimą. Taip neišmokstame išgyventi pykčio bei jo konstruktyviai išreikšti. Tyrimais įrodyta, kad greičiau linkę pykti vaikai iš nedarnių, nepilnų šeimų, kuriose jie mažai įgyja emocijų išreiškimo ir bendravimo patirties. Kaip įveikti pyktį? Svarbu atrasti kas sukelia mums pyktį ir tada sukurti planą kas padėtų to išvengti, o ne laukti, kol pyktis praeis savaime.
Nepraraskite savikontrolės
Vienas iš būdų sutramdyti agresiją ir pyktį savyje - pakeisti požiūrį į tuos pačius dalykus. Susierzinę mes linkę piktintis, keikti ar kitaip išsakyti jausmus. Kai supykstame, padidiname ir dramatizuojame net ir paprastą situaciją. Pabandykite pakeisti šias mintis į racionalesnes. Vietoj nuolatinio kartojimo visiems, kad „tai nesąmonė“, pabandykite patys save įtikinti „tai tai nėra pasaulio pabaiga ir pyktis nieko nepakeis”. Atsargiai vartokite žodžius „niekada” ir „visada” kai kalbate apie save ar kitus. Be to tokie žodžiai atstumia ir žemina pašnekovą, kuris galbūt mielai prisidėtų ieškant abiems priimtino sprendimo.
Priminkite sau, kad supykus situacija nepasikeis ir jūs nesijausite geriau. Logika pranašesnė už pyktį, ypač kai jis pateisinamas, nes tada dažnai virsta iracionaliu. Pasistenkite į nemalonią situaciją pažvelgti „iš toliau” – juk iš tiesų tai tėra kasdieninė situacija, kuri jūsų gyvenimo nesugriauna.
Kartais pyktį išprovokuoja labai realios ir neišvengiamos problemos. Esame įsitikinę, kad kiekviena problema turi savo sprendimo kelią, bet gali tekti nusivilti – ne visuomet taip yra. Kuomet negalime pakeisti pačios situacijos, turime koncentruotis ne į sprendimų paieškas, bet kaip pasitikti ir ištverti sunkumus. Jei situacija gali būti išspręsta – susiplanuokite kaip to pasieksite ir nuolat save tikrinkite kaip jums sekasi. Jei nepasiseks iš karto – nesmerkite savęs, bandykite dar kartą. ių dalis būna labai netikslios. Visų pirma, užvirusią diskusiją vertėtų prilėtinti ir apmąstyti kiekvieną savo atsakymą. Neišrėžkite pirmų į galvą atėjusių minčių, nusiraminkite ir pagalvokite ką norite pasakyti. Prieš atsakydamas, atidžiai išklausykite ką pašnekovas jums sako.
Normalu, kad mes tampame gynybiški, kuomet kiti kritikuoja, bet jų nepulkime. Gali prireikti daug laiko ir kantrybės kol viską išsiaiškinsime, bet nepraraskime savikontrolės diskutuodami. Juokas taip pat dažnai padeda neutralizuoti įtampą bei konstruktyviau susitvarkyti su pykčio jausmu. Tačiau sarkastiškas juokas tėra tik kitas nesveiko pykčio pavidalas. Juokas padės nevertinti situacijos per rimtai. Žinoma, pyktis rimtas jausmas, tačiau įsigilinus, jį iššaukusios mintys gali pasirodyti juokingos.
Pakeiskite aplinką
Artimiausia aplinka gali sukelti mūsų susierzinimą ir įniršį. Galime jaustis užversti neišspręstomis problemomis ir slegiančia atsakomybės našta, pykti ant žmonių ir aplinkos, kuri sukuria tokią situaciją. Todėl reikia atsiriboti, leisti sau pailsėti ir pabūti su savimi. Jei jūsų manymu pyktis tampa nekontroliuojamas ir turi įtakos jūsų santykiams su kitais žmonėmis ar trukdo jūsų veiklai, kreipkitės į specialistą. Jis padės jums išmokti geriau susitvarkyti su pykčio jausmu.
Tarptautinė akcija „16 dienų be smurto“ vykdoma lapkričio 25 – gruodžio 10 dienomis.
Inga Stankevičiūtė
