Kartais draugais tampama atsitiktinai, tiesiog kartu kažką veikiant, iš anksto apie tai negalvojant ir neplanuojant. O kartais taip nutinka, pavyzdžiui, persikėlus į gyventi į naują vietą, netekus ankstesnių draugų ar tiesiog norint pakeisti savo gyvenimo būdą, kad draugystės ieškoma iš anksto apie tai pagalvojus ir suplanavus.
Be abejo, visi mes gyvenime turime daugybę galimybių susirasti draugų. Tiesiog dažnai jų neišnaudojame: galbūt tuo momentu nesinori su kažkuo bičiuliautis, gal esame susirūpinę kitais dalykais, o gal susidrovime ir, užuot priartėję prie kito žmogaus, žengiame žingsnį atgal ir tokiu būdu neužmezgame artimesnių ryšių.
Esti žmonių, pasižyminčių vengiančiu bendravimu – jiems artimi ryšiai kelia didelį nerimą, todėl su jais susidraugauti išties nelengva, nebent jie patys pasiryžtų rizikuoti, peržengti formalų bendravimą ir leistis į šiltesnę draugystę. Jei jūs tokie nesate, tačiau bandote priartėti prie vengiančio tipo bendravimu pasižyminčio žmogaus, nenusiminkite ir nesuverskite sau visos atsakomybės už neįvykusią draugystę. O jeigu jums patiems būdingas tokio tipo bendravimas ir jūs dėl to išgyvenate, žinokite, kad priežastys slypi giliau, nei tiesiog nežinojimas apie ką kalbėti, ir norint išmokti bendrauti kitaip reikėtų ieškoti psichoterapeuto pagalbos.
Kur ieškoti draugų:
* Per savo draugus ir kitus žmones, kuriuos jau pažįstate.
Šis būdas, atrodytų, pats banaliausias ir paprasčiausias, tačiau kartu ir pats saugiausias bei keliantis mažiausiai nerimo. Keletas pastebėjmų:
- jei jums tenka rinktis, geriau ilgiau pabendraukite su vienu žmogumi, su kuriuo radote bendrą kalbą, tokiu būdu užmegzdami artimesnį ryšį ir ilgainiui turėdami vilčių susipažinti su jo draugais, nei persimeskite po kelis žodžius su penkiais naujais pažįstamais, su kuriais pažintis ir liks paviršutiniška;
- jeigu norite sutikti daugiau naujų žmonių, daugiau to tikėkitės iš laisvai bendraujančio, aktyvaus žmogaus, kuris nuolat rengia vakarėlius arba pats gali jus nusivesti ten, nei iš „vienišo vilko“;
- galite ir patys suorganizuoti šventę ar vakarėlį, į kurį paprašytumėte atvesti bent po vieną jums dar nepažįstamą žmogų. Tai būtų puiki galimybė užmegzti naujų pažinčių!
* Darbovietė.
Tai antras standartinis būdas susirasti naujų pažįstamų ir draugų. Jei turite galimybių rinktis – apgalvokite, koks darbo pobūdis jums labiau patiktų. Pavyzdžiui, naktinis sargas paprastai dirba vienas ir daug kontaktų neužmezga, o padavėjai gali surasti kur kas daugiau pažinčių.
Be to, labai geras būdas plečiant savo socialinio bendravimo tinklą – savanorystė. Jei tik galite sau leisti ir norite paskirti kelias valandas per savaitę savanoriškai veiklai, tikrai rasite daug bendraminčių ir turėsite galimybių pabendrauti neformalioje aplinkoje. Be to, dažnai tai esti žmonės, turintys pačius įvairiausius interesus, taigi galite stipriai praplėsti akiratį.
* Klubas ar organizacija.
Prisijunkite prie žmonių, kurie užsiima jums patinkančia veikla ar kuriuos sieja kas nors bendra. Tai gali būti mezgėjų klubas, mažus vaikus auginančių mamų klubas, keliautojų klubas... Jei jūsų vietovėje nėra kažko panašaus, patys tapkite klubo įkūrėjais!
* Įvairūs kursai.
Dar vienas klasikinis būdas ieškoti draugų. Keli pasiūlymai:
- jūs galite pralaužti ledus, pasiūlydami: „Apsikeiskime kontaktais, kad galėtume pranešti vienas kitam, jei kas nutiktų ir neateitume į užsiėmimą“. Taip pat suartina lengvi pasikalbėjimai apie kursuose dėstomą medžiagą arba dėstytoją;
- jei kuris nors žmogus jums patiko, tiesiog atsisėskite kartu su juo visam mokymosi laikui, užuot tikėjęsi, kad likimas padovanos dar geresnę galimybę. Išnaudokite tai, kas yra čia ir dabar. Tikėtina, kad, sėdėdami greta, geriau susipažinsite ir tapsite draugais ir pasibaigus kursams.
* Vieta, kur gyvenate.
Bet kuris studentas pasakys, kad pirmame kurse geriau gyventi ne vienam. Tai pats puikiausias būdas užmegzti naujų pažinčių! Na, o jeigu jūs jau išaugote iš studentiško amžiaus, vis tiek galite išnaudoti galimybes ten, kur gyvenate dabar, pavyzdžiui, pasisveikindami ir šnektelėdami apie šį bei tą su kaimynais ir neatsisakydami padėti, jei kas nors jūsų prašo paslaugos.
* Jūsų šeima.
Skamba keistai, bet iš tiesų galima tapti draugais ir su savo šeimos nariais, pavyzdžiui, broliu, seserimi ar pusbroliais bei pusseserėmis, be to, artimiau bendraudami galite susipažinti ir su jų draugais, tokiu būdu praplėsdami savo pažinčių ratą.
* Sportas.
Įdomu, kad susirasti draugų galima ne tik sportuojant grupiniuose užsiėmimuose, kaip, pavyzdžiui, žaidžiant krepšinį ar futbolą, bet ir individualiai. Pavyzdžiui, jei mėgstate bėgioti – pasisiūlykite bėgioti kartu su kitu žmogumi, taip pat galite prisijungti prie orientacininkų.
* Visos vietos, kur renkasi žmonės (parduotuvės, barai, muziejai ir t.t.).
Užkalbinti nepažįstamą žmogų paprastai nebūna lengva, tačiau jūs galite būti bent jau atviri naujai pažinčiai ir nenusisukti, kai kas nors jums šypsosi ar ko nors klausia. O galbūt galite pabandyti ir užkalbinti kitą žmogų bei trumpai šnektelėti, nesitikėdami nieko daugiau – tiesiog tam, kad maloniai praleistumėte laiką.
Kaip bendrauti:
* Užmegzkite akių kontaktą ir nusišypsokite.
Jeigu jūsų veido išraiška nedraugiška, žmonės bus mažiau linkę atsakyti į jūsų norą susipažinti. Būkite pasiekiami: nešnairuokite ir nežiūrėkite prisimerkę (jeigu jums reikia, nešiokite akinius), neatrodykite nuobodžiaują, paniurę ar labai rimti, nesukryžiuokite rankų ir neįlįskite į kampą. Visi šie įpročiai suteikia jums susirūpinimo ar abejingumo įvaizdį.
* Pradėkite pokalbį.
Yra daugybė būdų, kaip tą padaryti. Tai gali būti pastebėjimas apie aplinką (klasikinis būdas – pokalbis apie orą: „Kaip atšilo šią savaitę!“), prašymas padėti („Gal galite man patarti, ką geriau išrinkti dovanų savo mamai?“) arba komplimentas („Kokia graži mašina!“ arba „Gražūs bateliai.“). Po to galite užduoti susijusį klausimą: „Ar jums patinka toks oras?“, „Ką paprastai dovanojate savo mamai?“, „Kur pirkote šiuos batelius?“
* Pasišnekučiuokite.
Tegul jūsų pokalbis būna lengvas ir linksmas. Net jei dėl kažko skundžiatės, įsitikinkite, kad abu esate nepatenkinti tais pačiais dalykais, ir pabrėžkite tai, kas teigiama, pavyzdžiui, kaip ateityje išvengti tokios situacijos arba kokių alternatyvų galima surasti. Neužpilkite pašnekovo žodžių srautu, tačiau apsikeiskite keliais žodžiais. Galima bandyti laikytis 30/70 (30 % kalbėjimo ir 70 % klausymo) taisyklės.
* Pokalbio pabaigoje prisistatykite.
Galite paprasčiausiai pasakyti: „Beje, mano vardas...“ Jei prisistatote, paprastai pašnekovas padaro tą patį. Neužmirškite jo vardo! Jei kitą kartą pasirodys, kad prisimenate praeitą pokalbį ir tai, apie ką su tuo žmogumi kalbėjote, ne tik pasirodysite kaip protingas žmogus, bet ir kaip dėmesingas bei norintis būti tikru draugu.
* Susitarkite dėl kito susitikimo.
Gal ir puikiai pasišnekėjote, tačiau jei nesusitarėte dėl galimybės susitikti ar pratęsti pokalbį – jūs nesusidraugausite. Tai ypač svarbu, jei susipažinote su žmogumi, su kuriuo niekur kitur nesusitiksite. Tad susitarkite dėl laiko kitam susitikimui!
Jeigu atradote bendrų pomėgių ir jūs arba jūsų pašnekovas priklauso kokiam nors klubui, organizacijai, bažnyčiai ar kt., pasikeiskite kontaktais. Galite jį pakviesti prisijungti prie jūsų bendraminčių arba nueiti pas pašnekovo draugus.
Taip pat galite pakviesti išgerti kavos ar kartu papietauti, ir duokite savo kontaktus, kad pašnekovas susisiektų su jumis. Galbūt to niekada neįvyks, gal žmogus, su kuriuo bendravote, šiuo metu nėra nusiteikęs ieškoti naujų draugų – nepriimkite to asmeniškai. Tiesiog pabandykite užmegzti ryšį, kuris galėtų trukti ilgiau, nei vienas pašnekesys, ir tikrai su kuo nors pavyks susitikti dar kartą.
* Neverskite žmonių tapti draugais, jeigu jie to nenori.
Nepriekaištaukite pažįstamiems, jeigu jie jūsų nekviečia, pavyzdžiui, į vakarėlį, įkyriai neskambinėkite ir neužsibūkite svečiuose per ilgai. Apskritai megzkite draugystę iš lėto, ir nesistenkite priartėti pernelyg greitai ir intensyviai. Pažįstamo tapimas draugu gali užtrukti. Suprantama, kad gerų dalykų norisi kuo greičiau, bet verčiau būkite pernelyg atsargūs, nei atvirkščiai. Jeigu nesate tikri dėl jūsų naujos draugystės tempo, tiesiai paklauskite apie tai savo draugo. Pernelyg greitas ir pernelyg aktyvus bendravimas gali bauginti, ir ne kiekvienas drįsta pasakyti „Man per daug...“ – dažniau žmonės tiesiog pasitraukia.
Parengė gyd. psichoterapeutė Dalia Mickevičiūtė
