Prieš kelias dienas aptikau žinią apie nebūdingą Kinijos valdžios žingsnį. Buvo pripažintos Trijų tarpeklių elektrinės statybos klaidos.
Iškart prisiminiau nuostabų Jia Zhang-ke filmą apie miestą, kuris buvo užlietas, pastačius Trijų tarpeklių užtvanką.
Prisiminiau ir Kinijos susinaikinimo ciklus, dėl kurių šalyje labai sumažėja gyventojų. Demografinės katastrofos susiję su užtvankomis: arba liaudis sukyla prieš valdžią, nesugebančia tvarkyti užtvankų, arba dėl pilietinių karų užtvankos apleidžiamos, ir potvyniai skandina liaudį.
Netrukus e-paštu gavau pranešimą apie „Stratfor“ vadovo George'o Friedman'o knygą, skirtą Kinijos ūkio muilo burbului.
„Stratfor“ tinklalapio svarbiausiasis komentaras tądien buvo pranešimas apie teroro aktą Fuzhou mieste (Kinija). Neprenumeruoju „Stratfor“, todėl perskaičiau „Al-Jazeera“ pranešimą apie sprogimą.
Pabandysiu tuos įspūdžius ir mintis sudėlioti tvarkingai.
Dar neseniai tai buvo gamtos stebuklas.
DABAR DALIS TŲ GROŽYBIŲ PASKANDINTA
Lietuviškos Vikipedijos rašytojai nemažai medžiagos apie Trijų tarpeklių elektrinę gali perrašyti esamuoju laiku.
Trijų tarpeklių užtvanka - Kinijoje statoma užtvanka su hidroelektrine, užtvenksianti Jangdzės upę, Hubėjaus provincijoje, netoli Ičango miesto. Baigus statyti, ši hidroelektrinė bus didžiausia pasaulyje ir aprūpins 10 procentų Kinijos elektros energijos poreikių.
...pagrindinis statinys, tuščiavidurė gravitacinė užtvanka, bus 175 m aukščio ir per 2 km ilgio. Iš viso teks iškasti 102,8 mln. m³ žemės bei akmens uolų ir reikės naudoti 27,9 mln. m³ betono - tris kartus daugiau negu prireikė Itaipu užtvankai, - taip pat 354 tūkst. tonų plieninės armatūros ir 265 tūkst. tonų metalo; su tokiu medžiagų kiekiu būtų galima 44 kartus pastatyti Didžiąją Gizos piramidę. Statybai sutelkta 28 tūkst. darbininkų.
...tokio dydžio projekto įgyvendinimas brangiai kainuoja, ne tik ekonominiu požiūriu, - nukenčia ir gamta. Apytikriais apskaičiavimais, statyba kainuos 75 mlrd. JAV dolerių. Be to, vandens saugykla privers išsikelti ir kitur apsigyventi apie 1,1 - 1,9 milijono žmonių, bus užtvindyta apytikriai 632 km² žemės plotų, tarp jų 27 000 ha ūkių ir sodų, taip pat 19 miestų, 326 kaimai ir daugelis senovės paveldo vietų.
Užtvanka buvo baigta pernai sausį.
Ir štai dabar Kinijos valdžia tarsi atsiprašo: China admits Three Gorges Dam has 'urgent problems' as drought persists – Sausrai besitęsiant Kinijos valdžia pripažįsta, kad Trijų tarpeklių užtvanka kelia „neatidėliotinų problemų“
Oficialiame pareiškime teigiama, kad būtina išvengti ekologinių ir geologinių katastrofų.
Kai kurie mokslininkai išties nerimauja, kad žemės drebėjimai gali įlaužti užtvanką.
Nemaloniausias dalykas valdžiai yra didžiausia per pastarąjį 50 metų sausra, gadinanti gyvenimą maždaug 10 milijonų kinų prie Jangdzės.
Dėl sausros žmonės kaltina užtvanką ir, matyt, nėra neteisūs:
Užtvankos rezervuaras yra toks didelis, kad 161 kv. km teritorijoje paveikė klimatą. Paaiškėjo, kad pradėjęs kilti talpyklos vanduo sumažino lietaus tikimybę šalia esančiuose rajonuose, tuo tarpu tarp toliau stūksančių Daba ir Qinling kalnų kritulių padaugėjo. Kartu su lietumi padidėjo ir debesuotumas, todėl temperatūra nukrito vidutiniškai 0,67 laipsnių Celsijaus.
Filmas „Tykus gyvenimas“...
...gražus, tylus, poetiškas, liūdnas, provokuojantis ir įsimintinas. Štai toks yra garsaus kinų režisieriaus Jia Zhang-Ke naujausias filmas, kuris paskutinę minutę papildė 2006-ųjų Venecijos kino festivalio konkursinę programą ir netikėtai sumedžiojo visų trokštamą „Auksinį liūtą“. Paveikslą primenančiame unikaliame gamtos kampelyje nufilmuotos ir stipriai graudinančios dramos įvykiai vystosi 2000 metų istoriją menančiame senajame miestelyje Fengjie, kuris šiuo metu jau nebeegzistuoja žemės paviršiuje, nes atsidūrė po vandeniu...
(Iš „Kino pavasario“ lankstinukų)
Žiūrėdamas filmą, pagalvojau: JIE gali sau leisti nuskandinti miestą su moderniais daugiaaukščiais kvartalais.
Tik nesupratau, kodėl filmas „Still Life“ („Sanxia haoren“) lietuviškai pavadintas „Tykiu gyvenimu“, nors „still life“ iki šiol reiškė „nature morte“ = „mirusią gamtą" = natiurmortą.
Dirbtinio ežero dugne atsidūręs miestas gali būti tiktai miręs.
Mėlyną prievartos dangų pakeis geltonas teisingumo dangus
Nesu kinų kultūros žinovas, tačiau įsivaizduoju, kad koks nors kinų išminčius (veikiau daosas nei Konfucijaus mokovas) apie Tris tarpeklius pasakytų:
„Dangus žino, kaip tvarkyti Žemės reikalus – žmonės lai nesikiša“.
Galbūt galima tai išdėstyti sklandžiau, labiau paisant tradicinių sąvokų.
Trys tarpekliai buvo gigantiškos ekologinės sistemos natūralus reguliatorius. Kai kam nepatiko, kad Jangdzės potvyniai nusiaubdavo upės žemupį – bet gal tai buvo ženklas, kad žemupio nereikia trypti ir tenai plėtoti žemdirbystės.
Tie, kurie apakinti kvailos puikybės manė, jog, užtvenkę upę, jie suvaldys potvynius, pažeidė pusiausvyrą ir prisišauks kitų nelaimių.
Per tūkstantmetę istoriją Kinijos gyventojų skaičius periodiškai didėdavo dėl žemdirbystės plėtros ir sumažėdavo dėl vidaus karų.
Viena iš Geltonųjų raiščių sukilimo (184 – 205 po Kr.) priežasčių buvo tai, kad pakrikusi valdžia nesugebėjo nuolatos remontuoti užtvankų, dėl ko Chvangchės upė užliedavo didžiulius gyvenamus plotus.
Tàipíng Dào religinio sąjūdžio sekėjai tikėjo, kad dėl kosminių ciklų mėlyną „prievartos dangų“ pakeis geltonas „teisingumo dangus“ (tikėjimo ženklas – geltonas galvos raištis). Jie sukūrė slaptą sukarintą organizaciją.
Dėl sukilimo, kuris truko 20 metų, žlugo Hanų dinastija, Kinijos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 50 milijonų iki 7,5 milijonų.
Panaši istorija pasikartojo maždaug po 1700 metų.
Esama įvairių vertinimų, kiek gyvybių nusinešė Taipingų sukilimas (1850 - 1864), prasidėjęs nuo religinio sąjūdžio.
Vien sukilimo metu žuvo apie 50 mln. žmonių – daugiausiai dėl bado ir epidemijų. Sukilimas pasibaigė, negandos – ne. Ligos ir maisto stygius paskui numarino antra tiek. Esama vertinimų, kad dėl sukilimo prasidėjusi demografinė katastrofa kainavo Kinijai 118 milijonų žmonių. Tai dvigubai daugiau nei viso pasaulio mastu pareikalavo Antrasis pasaulinis karas. Iki sukilimo Kinijoje gyveno 432 milijonai žmonių, vadinasi, sukilimas pražudė apie 27 proc. gyventojų.
1887 m. buvo pralaužtos blogai prižiūrimos Chvangchės upės dambos. Aukų skaičiaus įvertinimų ribos: nuo 900 tūkst. iki 7 mln. Nelaimės mastas priminė 1332 m. katastrofą, kada užtvankos neatlaikė Chvangchės potvynio, po kurio prasidėjo maras, nusinešęs apie 7 mln. gyvybių.
Kinijos gyventojų skaičiaus dinamika gana tiksliai žinoma, kadangi gyventojų surašymai tenai nuolatos vyksta nuo pirmojo mūsų eros amžiaus. Pavyzdžiui, žinoma, kad 2 m. po Kr. Kinijoje buvo 59 milijonai gyventojų, 59 m. po Kr. – tiktai dvidešimt milijonų.
Gyventojų pertekliaus problemą kinai spręsdavo žiauriai. Buvo laikotarpių, kada nužudydavo iki 80 proc. naujagimių mergaičių. Nėra moterų – nėra vaikų.
Kinų liaudis valdžią vertina paprastai. Jeigu šalį siaubia stichinės nelaimės, vadinasi, valdžia išklydo iš Dangaus kelio – ją reikia nuversti.
Epizodas iš kinų filmo „Karvedžiai“ (nors žodį warlords gal reikėtų versti karvaldžiai).
Imperatoriaus kariai patenka į taipingų pasalą.
Ar Kinijos ekonomika – piramidė?
G. Friedmanas savo knygos apie Kiniją anonsą pradeda klausimu: „Ar Kinijos ekonomika veikia pagal Ponzi schemą?“
Charles'o Ponzi vardu vadinama gerai žinoma finansinė piramidė, į kurią investavę žmonės gauna pajamų iš tų, kurie investuoja po jų.
„Ankstyvoji varna dantis rakinėja, vėlyvoji varna akis krapštinėja“ - biologijos požiūriu klaidingas priežodis (varnos neturi dantų) gerai apibūdina piramidės veikimą.
G. Friedmanas teigia, kad Kinijos ekonomika turi augti maždaug 8 proc. per metus, kad būtų įdarbinta 16 milijonų žmonių, kasmet papildančių darbo rinką. Jis klausia, kiek tai gali tęstis?
Beje, ar lietuviai pasirengę pirkti prekes, kurias gamins ateities kinų kartos?
Toliau pateikiu G. Friedmano vaizdo interviu, kuriame jis numato, kad Kinija, „turtingiausia pasaulyje skurdi valstybė“, sužlugs per artimiausią dešimtmetį.
STRATFOR: “CHINA WILL COLLAPSE"
G. Friedmano pažiūrų santraukos rusų kalba
КИТАЙ И РОССИЯ БУДУТ РАЗДРОБЛЕНЫ
Kodėl komunistai bijo Falun Gong?
Falun Gong emblema
Bijo todėl, kad Falun Gong sąjūdžio stegėjas Li Hongzhi tikina, jog savo meditaciniais pratimais jis „išgelbėsiąs žmoniją“, savo sukurtais priesakais bei įstatymais „padarysiąs tvarką“.
Falun Gong primena „paraką“, dėl kurio įsiplieskė Geltonųjų raiščių ir Taipingų sukilimai.
Dangaus ir Žemės keliai Kinijoje nesikeičia.
Iš vienos pusės – religinis liaudies sąjūdis, iš kitos – imperinė valdžia.
Susinaikinimo aplinkybės: gyventojų perteklius, maisto stygius, nedarbas, blogai prižiūrimos užtvankos.
Pabaigai ilgoka ištrauka iš filmo „Karvedžiai“.
Daugiausiai šaltaisiais ginklais apsiginklavę taipingai narsiai puola imperatoriaus šaulius, nes nemažai tiki, kad kulkos jų negriebs.
