Pastaruoju metu Lietuvos visuomenė itin susiskaldžiusi dėl nevienareikšmiškai vertinamų įvykių Garliavoje. Gegužės 17 dieną Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukra iš laikinosios globėjos – teisėjos Neringos Venckienės – namų buvo perduota biologinei motinai, vykdant Kėdainių teismo sprendimą. Ši vaiko perdavimo operacija buvo įvykdyta pasitelkus itin dideles policijos pajėgas. Filmuotos medžiagos, kaip vyko operacija, kol kas pamatyti negali niekas, nes visa ši informacija laikoma Vidaus reikalų ministerijoje, Generalinėje prokuratūroje ir pas antstolę Sonatą Vaicekauskienę.
Po šių įvykių vaiko laikinai globotojai N. Venckienei buvo mesti kaltinimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, policijos pareigūno sužalojimo ir t.t. Generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti teisėjos neliečiamybę. Seimas sudarė laikinąją komisiją, kuriai vadovauja Evaldas Jurkevičius, turėsiančią nuspręsti, ar leisti naikinti teisėjos Neringos Venckienės teisinį imunitetą.
Vykstant laikinosios komisijos posėdžiams, tarp jos narių galima pastebėti šiokią tokią trintį.
„Kodėl Seimo nariai paniškai nesutinka, kad būtų filmuojami Neringos Venckienės komisijos posėdžiai“, – tokį klausimas vienas iš komisijos narių Naglis Puteikis iškėlė savo puslapyje socialiniame tinklalapyje „Facebook“.
Publikuojame N. Puteikio pastebėjimus.
„Pirmas posėdis: sunku dirbti N.Venckienės kaltės/nekaltumo Seimo komisijoje dėl nuolatinio pertraukinėjimo, nes 7 Seimo senbuviai daro viską, kad tik komisijos sprendimu nepareikalautume vaizdo medžiagos.
Tam dalis jų taiko psichologinį smurtą: komisijos pirmininkas E. Jurkevičius, nariai Stirblytė, Šedbaras ir Kuodytė nuolat pažeidinėja komisijos reglamentą, kuris numato klausimui 2 min., o atsakymui 8 min., tačiau aukščiau išvardintieji nuolat pertraukinėja dalį klausiančiųjų ir N. Venckienę, nors jie laiko limito nepažeidžia.
Kitų punktų, leidžiančių nutraukti kalbėtojus, reglamente nėra, bet nuolatiniais replikavimais ir nutraukinėjimais stengiamasi išmuši iš vėžių.
Šiandien taip ir nebalsavome, nesuformulavome, kad pateiktų vaizdo medžiagą, tik kažką neaiškaus primuilino ta septyniukės kompanija (Šedbaras, Ručys, Jurkevičius, Juozapaitis, Stirblytė, Sabatauskas ir Kuodytė).
O mes, kurie reikalaujame vaizdo medžiagos, likome mažumoje: Zasčiurinskas, Puteikis, Kupčinskas, Ramonas ir Lementauskas nebalsavo.
Antras posėdis: pertraukimai liovėsi, bet nesutinka filmuoti posėdžio ir atmeta prašymus išsireikalauti visą vaizdo medžiagą ir kitus svarbius dokumentus. Pasiūliau filmuoti N. Venckienės komisijos posėdžius ir transliuoti juos per internetą, kad visi matytų, kaip kas balsuoja. Nes dabar tik garso įrašas daromas, o kaip kas balsuoja, į protokolą pavardės nerašomos.
Deja, tik trys komisijos nariai palaikė šį pasiūlymą: Kupčinskas, Ramonas, Puteikis.
Kiti 9 nepalaikė viešumo ir skaidrumo: Jurkevičius, Ručys, Zasčiurinskas, Lementauskas, Stirblytė, Šedbaras, Sabatauskas, Juozapaitis ir Kuodytė. Pastaroji motyvavo savo pasirinkimą vengti vaizdo transliacijos taip: „Aš ne beždžionė.“
Balsavimu buvo atmesti prašymai kviesti generalinį prokurorą, semiotikos ekspertus, policininką-sambo vicečempioną, kuris laužė N. Venckienei rankas, generalinį policijos komisarą, gydytoją Bloznelytę, gauti televizijų naujienų reportažus iš Seimo archyvo, kuris kaupia visų lietuviškų televizijų naujienas, kad galėtume palyginti, ar prokuratūra neiškirpo žurnalistų klausimų.
Tokią teisybės vengimo taktiką nuolat balsuodami palaiko Jurkevičius, Stirblytė, Šedbaras Sabatauskas, Juozapaitis ir Kuodytė. Kai balsai pasiskirsto po lygiai, viską lemia pirmininko Jurkevičiaus balsas, kuris balsuoja visada prieš skaidrumą ir už tai, kad komisija gautų kuo mažiau medžiagos.“
