Konfliktų epicentre šiuo metu kiekvieną kartą atsiduria iniciatyvos ir žinutės socialiniuose tinkluose. Nuo Arabų pavasario iki išpuolio Paryžiaus savaitraštyje „Charlie Hebdo“ – žinutės „Facebooke“ ir „Twitter“ vienija ir kiršina, tačiau be socialinių tinklų per konfliktą išsiversti būtų sudėtinga. Tokios mintys išsakytos Pasaulio ekonomikos forumo jaunimo tinklo „Global Shapers“ diskusijoje.
A.Tapinas: „Facebooke“ nėra kada galvoti
Žurnalistas Andrius Tapinas, „Facebook“ tinkle turintis beveik 30 tūkstančių sekėjų, sako, kad žmonės, kurie nesinaudoja „Facebooku“ daug praranda. „Kai prisijungiau prie socialinių tinklų, žinojau, kad tai – sunkus darbas“, – aiškino A. Tapinas. Žurnalistas aiškina, kad pradėti revoliuciją socialiniame tinkle nėra itin sudėtinga. Tačiau norint ilgalaikio pokyčio, tai – netinkama priemonė. „Socialiniai tinklai tau nesuteikia laiko pagalvoti, jų greitis yra iki šiol neregėtas“ , – sako žurnalistas.
Būtent A. Tapinas buvo priežastis, kodėl buvusi „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė tapo matoma figūra „Facebooke“. Ji norėjo paviešinti problemą, kad „Investuok Lietuvoje“ ketinama sujungti su „Verslia Lietuva“, bet dėmesį pritraukė tik tada, kai A. Tapinas apie tai parašė savo paskyroje. Nuo tada M. Dargužaitė ir pati „renka sekėjus“. „Didžiausias pokytis, kokį gali įkvėpti socialiniai tinklai – revoliucijos. Pavyzdžiui, Ukrainos atveju, dėl didelio dėmesio šiai šaliai socialiniuose tinkluose žiniasklaida yra priversta naujienas apie Ukrainą dėti į pirmą puslapį“, – sako M. Dargužaitė.
Revoliucijų palaikymas lemia politinius taškus
„Global Shapers“ bendruomenės narys Darius Tamauskas skeptiškas dėl lietuvių įrašų apie Ukrainą „Facebooke“. Jis sako, kad nors Maidanas prasidėjo nuo žinutės socialiniame tinkle, šiuo metu daug kas naudojasi Ukraina, kad padidintų savo populiarumą. „Yra naudinga viešinti įvairias nuotraukas su užrašu „Aš remiu Ukrainą“, tačiau yra lietuvių, kurie iš tikrųjų palaiko Ukrainą ir dėl daug ką daro. Tai nėra vieši žmonės, jiems nerūpi apie savo veiklą paskelbti socialiniame tinkle. Taigi vieni iš tikrųjų palaiko, o kiti renkasi politinius taškus“, – sakė D. Tamauskas.
Panaši situacija susiklostė po įvykių Prancūzijoje. Visas Vakarų pasaulis socialiniuose tinkluose užsirašė jau žymia tapusią frazę „Je suis Charlie“. „Global Shapers“ narys atkreipia dėmesį, kad tuo pat metu teroristams nužudžius 2000 žmonių Nigerijoje, apie tai nebuvo užsiminta.
„Populiariausia žymė „Twitter“ tinkle, susijusi su Nigerija buvo „Nigerija niekam nerūpi“ (angl. Nigeria no one cares). Kaip pasaulis būtų reagavęs, jei būtų nužudyti 2000 baltaodžių? Kodėl iš tiesų pasaulis nieko nežino apie šią tragediją?“, – piktinosi D. Tamauskas.
Žiniasklaida – diktatorių ginklas
Socialinių tinklų įtaka skiriasi ir nuo regiono. „Rusijoje 90 proc. jėgos yra televizijos rankose, Lietuvoje matome tendenciją, kad didėja pilietinės žiniasklaidos įtaka. Nežinau, ar tai gerai, nes vienas vienintelis įrašas „Facebooke“ tampa straipsniu portale be jokio tyrimo“, – svarstė A. Tapinas.
Politologas Vytis Jurkonis atkreipė dėmesį, kad ne visos socialinių tinklų revoliucijos davė apčiuopiamų rezultatų, apie tuoj pat užgesusius internetinius pasipriešinimus pasaulis dažnai nesužino. Pavyzdžiui, 2011 m. baltarusių internete inicijuoti pokyčiai taip ir liko tik žinutėmis. „Mano nuomone, socialiniai tinklai tėra įrankis skleisti žinią, tačiau būtina pasiekti žmones ne tik internete. Daug sunkiau išeiti boikotuoti į gatves“, – svarstė V. Jurkonis. Politologas pridėjo, kad reikia mokėti elgtis internete, nes valdžia jau mokosi, stebi ir jau cenzūruoja žinutes socialiniuose tinkluose.
Viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus sako, kad jei, pavyzdžiui, anksčiau ieškojai žmonių žaidimui, reikėjo skelbimo internete, dabar užtenka trumpo kvietimo socialiniame tinkle. Vis dėlto atsiranda problema – „kai kurie žmonės visai nenori žaisti žaidimų, jie nori šaudyti“, – sako M. Katkus. Jis sako, kad svarbiausias diktatorių ginklas – informacija. „Baltarusijoje ir Kazachstane socialinių tinklų revoliucijos nepavyko, nes režimas rado būdą jas nugalėti. Rusija šiuo metu yra socialinės žiniasklaidos ekspertė klastojant politinius tikslus“, – teigė M. Katkus.
M. Dargužaitė: reikia rašyti įdomiai
M. Dargužaitės manymu, pasaulyje nemažai yra ir gerųjų pavyzdžių. Nigerijoje ekstremistų grupei pagrobus 300 mergaičių, pasaulis neužsimerkė. Ji pasakojo, kad „internete ėmė plisti nuotraukos ir įrašai su žyme „Grąžinkite mūsų mergaites“ (angl. „Bring back our girls”). Kažkas iškėlė šią problemą ir žinutė tapo virusine”. Pasak M. Dargužaitės, svarbu mokėti rašyti įdomiai, išmanyti komunikacijos taisykles, tuomet tavo žinutė patrauks dėmesį.
„Net ir būdamas visiškai nežinomas, gali inicijuoti didelius pokyčius, jei sugebi paliesti žmonių širdis“, – D. Tamauskas prisiminė Maidano pradžią ir Ukrainoje pasklidusias žinutes.
