Deja, didžioji dalis daugiabučių gyventojų verčiau keiksnos komunalininkus, nei ryšis permainoms. Tačiau kai kuriems panevėžiečiams šiukšlės yra galimybė prisidurti prie pensijos ar pašalpos.
Užsidirba iš antrinių žaliavų
Antrinių žaliavų punktuose superkama ne tik makulatūra, stiklo duženos, plastikinė tara, bet ir buitinė technika ir elektronika, mašinų akumuliatoriai. Rūšiuoti ir atiduoti dar tinkamas perdirbti atliekas gyventojai skatinami ekologiniu motyvu – kad gyvensime švaresnėje ir saugesnėje aplinkoje, tačiau, kaip pastebi supirkimo punktų darbuotojai, tai daryti žmones iš tikro skatina ekonominis motyvas.
Kaip pasakojo „Antražos“ komercijos direktorius Andrius Kriukas, į supirkimo punktą gyventojai kasdien pristato po kelias tonas įvairių antrinių žaliavų. Už kilogramą stiklo ir popieriaus mokama 20 centų, už kilogramą skaidrios polietileninės plėvelės nuo 20 iki 80 centų, spalvotos – 20–40 centų. Už PET tarą mokama 20 centų už kilogramą, tiek pat ir už plastikinius indelius.
„Per dieną gyventojai antrinių žaliavų pristato ne kilogramais, o tonomis. Daugiausia – stiklo butelių ar duženų, nes stiklas gana sunkus, jo nesunkiai galima pririnkti didesnį kiekį. Per dieną vidutiniškai žmogus gali uždirbti apie 20–30 litų, o kartais ir daugiau. Ir mašinomis, ir dviračiais veža“, – „Sekundei“ teigė A. Kriukas.
Anot komercijos direktoriaus, didžiausias suaktyvėjimas juntamas kiekvieną pavasarį ir rudenį, kai žmonės tvarkosi namus, sodus. Bet yra ir vadinamųjų nuolatinių klientų, kai kurie iš jų tarsi miesto sanitarai surenka viešose vietose besimėtančius butelius ar polietileninės plėvelės atraižas.
„Turime ir nuolatinių klientų, ir tokių, kurie užsuka po namų apsivalymo. Beveik visi jie vyresnio amžiaus, jaunimo praktiškai nebūna. Bet teigti, kad užsuka tik pensininkai ar visai skurdžiai, tikrai negalime. Tačiau visus juos čia atvažiuoti skatina tik ekonominis motyvas.
Antrines žaliavas superkame jau penkiolika metų ir matome: jeigu tik krenta supirkimo kainos, iškart juntamas gyventojų sumažėjimas“, – sakė A. Kriukas.
Skatina rūšiuoti atliekas
„Antražos“ atstovo teigimu, žmonėms užsidirbti iš antrinių žaliavų pardavimo nelabai pavyktų, nes kainuoja ir atvežimas, bet prisidurti prie turimų pajamų galima. Tai skatina žmones rūšiuoti atliekas. „Antraža“ ne tik iš įmonių ir gyventojų superka antrines žaliavas, bet ir išrūšiuoja dalį atliekų, atsiduriančių bendro naudojimo šiukšlių konteineriuose. Pastebima tendencija, kad ir kokiomis priemonėmis žmonės būtų skatinami rūšiuoti atliekas, vis dar vangiai tai daroma.
„Nemanau, kad lietuviai kada nors išmoks rūšiuoti atliekas. Tikriausiai per giliai įaugę į pasąmonę, kad visas šiukšles reikia mesti į bendrą konteinerį. Kiek bestatytume specialių konteinerių, vis vien į bendrus bus primesta apie penktadalis visų tinkamų perdirbti atliekų“, – teigė A. Kriukas.
Pušaloto gatvėje neseniai pradėjusio veikti „EMP Recycling“ Panevėžio padalinio vadybininko Valdo Zacharevičiaus teigimu, dažniausiai žmonės atveža jiems seną buitinę techniką, elektroniką bei atskiras detales, nes nenori išmesti bet kur ir labai apsidžiaugia, kai netikėtai dar ir gauna pinigų. Nors supirkimo punktas dirba dar tik trečią mėnesį, kai kurie žmonės čia apsilanko ne pirmą kartą.
„Manyčiau, kad dauguma atveža seną ir nebereikalingą techniką čia, nes nėra kur jos išmesti. Tačiau yra ir tokių, kurie pas mus lankosi dažnai: gal kokie perkraustymo paslaugas teikiantys asmenys, o gal tiesiog senus prietaisus surenkantys nuo konteinerių. Už kilogramą vidutiniškai mokame apie 70 centų. Pavyzdžiui, šaldytuvas sveria nuo 20 iki 100 kg, vadinasi, vidutiniškai galima gauti apie 40 litų“, – pasakojo V. Zacharevičius.
Naudojasi nešikų paslaugomis
„Žalvario“ Panevėžio regiono vadovas Egidijus Didžgalvis „Sekundei“ teigė, kad gyventojai senos ir nebenaudojamos technikos gali atsikratyti dviem būdais: arba į namus išsikviesti įmonės darbuotojus, kurie seną skalbyklę ar televizorių išveš nemokamai, arba pristatyti į supirkimo punktą patys ir dar gauti šiek tiek pinigėlių. Tik už kompiuterių monitorius ir televizorius nemokami pinigai, už skalbimo mašinos, mikrobangų krosnelės ar dujinės viryklės kilogramą galima gauti apie 40 centų, už šaldytuvo, kuriame yra gana pavojingos medžiagos freono, kilogramą – 20 centų, o kompiuterio – apie 60 ct, o jeigu bus didesnis kiekis – ir 80 centų.
„Kainos daugiau orientacinės, nes dažnai atneša kompiuterius jau išrankiotus, už tokius ir visai nemokame pinigų. Rečiau sulaukiame ir dujinių viryklių, nes daugumą medžiagų galima priduoti į metalo laužo supirktuvę“, – teigė E. Didžgalvis. Jo manymu, dauguma panevėžiečių seną buitinę techniką jiems atveža ne skurdo genami, o nenorėdami teršti gamtos, tačiau pripažįsta, kad kai kuriems tai yra savotiškas verslas.
„Priduoda ne dėl to, kad blogai gyventų, o dėl to, kad nenori bet kur išmesti. Tačiau pernai už televizorių supirkimą mokėjome pinigus, tai turėdavome ir nuolatinių klientų, kurie vienu kartu atveždavo mikroautobusu ir po dvidešimt televizorių. Gal iš kaimo gyventojų surinkdavo“, – svarsto E. Didžgalvis.
Tačiau, kaip prisipažino „Žalvario“ Panevėžio regiono vadovas, dažniausiai į juos kreipiamasi dėl nešikų paslaugų. Iš penktame aukšte esančio buto išnešti keliasdešimt kilogramų sveriančią skalbyklę ar šaldytuvą reikia bent poros vyriškių rankų, o dažnai namuose jų nebūna.
„Dažniausiai reikia nešikų paslaugų: paskambina mums ir sako, kad po penkiolikos minučių jau būtume prie jų namų durų ir pasiimtume skalbyklę. Deja, taip greitai atvažiuoti negalime, turime palaukti, kad mieste būtų bent penki taškai. Žmonės dažnai naudojasi mūsų paslaugomis, kai tiesiog nori apsivalyti namus“, – sakė E. Didžgalvis.
Lina DRANSEIKAITĖ
