Per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruotos 763 vagystės iš gyvenamųjų patalpų – dviem šimtais daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Vasara – atostogų metas, kai, policijos teigimu, vagys tampa dar aktyvesni. Anot Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus viršininkės Dalios Kedavičienės, norint apsisaugoti nuo vagišių, reikia imtis specialių priemonių.
Anot D. Kedavičienės, kaip patekti į svetimus namus, vagys apsisprendžia numatę konkretų būstą.
„Priklauso nuo to, kur butas yra. Jei pirmame ar paskutiniame aukšte, tai bandoma pakliūti pro langus, bet paprastai – pro duris. Arba žmonės patys būna neužsirakinę, arba bandoma parinkti raktą, arba stengiamasi įeiti apgaulės būdu“, – apie vagių metodus kalbėjo pareigūnė.
Pasak jos, dažnai vagišiai stebi butą, analizuoja jo gyventojų įpročius – kada jie išeina į darbą, kada grįžta. Tokie „tyrimai“ trunka keletą dienų.
„Kai žmonių visai nėra namuose, tai parodo, sakykime, susikaupęs paštas dėžutėje. Taip pat būna reklaminių bukletų, kabinamų tiesiog ant rankenų. Pas tuos, kurie yra išvykę, jie kabo kelias dienas. Tada jau aišku, kad nieko nėra namuose.
Stebimi langai: kai vakarais tamsu ir niekas neuždega šviesos, irgi reiškia, kad nieko nėra namuose“, – kalbėjo D. Kedavičienė.
Pareigūnė pataria, jog, norint bent kiek apsisaugoti nuo vagystės, reikia susidraugauti su kaimynais ir prašyti, kad jie išimtų paštą.
„Artimiausiems kaimynams galima pranešti, kad žmogus išvažiuoja, ir šie pastebėtų, ar niekas prie to buto nesikrapšto. Jei tai yra pirmo ar paskutinio aukšto butas, taip pat galėtų stebėti langus“, – aiškina ji.
Anot D. Kedavičienės, išeitis išvykstant palikti šviesą degti nuolat – gana brangus malonumas.
„Vėl geriausia turėti tokį asmenį – ar labai gerą kaimyną, ar giminaitį, kuris galbūt kas porą dienų ateitų į butą – išimtų tą patį paštą, pabūtų namuose, šviesą padegiotų ir sudarytų tokį įspūdį, kad kažkas yra.
Jeigu leidžia galimybės, vertėtų įsidėti seifines duris, geras, tvirtas spynas. Taip pat laiptinėje patartume įsirengti telefonspynes arba kodines duris, ir kodus reikėtų kiek galima dažniau keisti, nes juos po mėnesio žino visi – pradedant paštininkais, baigiant kiemo vaikais“, – dėstė ji.
D. Kedavičienė užsimena, kad galima pamąstyti ir apie saugos tarnybas.
„Yra saugos tarnybos, kurios įrengia signalizaciją. Įsirengus signalizaciją ir patikėjus savo būstą ne geram kaimynui ar giminaičiui, o saugos tarnybai, kuri atvyks ir galbūt turės daugiau priemonių užkardyti nusikaltimą, tikrai turėtų būti saugiau.
Kuo daugiau priemonių žmogus prevenciškai padaro, pradedant susipažinimu su kaimynais ir baigiant signalizacijos įsirengimu, tuo jam bus saugiau, tuo geriau jo turtas bus apsaugotas“, – sakė ji.
Nors D. Kedavičienė sako, kad statistika aklai tikėti nereikėtų, anot skaičių, šiuo metu išaiškinama tik maždaug dešimtadalis vagysčių.
