Klimatologiniu požiūriu pavasaris prasideda tada, kai pastovi vidutinė paros oro temperatūra viršija 0 laipsnių, tai Lietuvoje įvyko dar vasarį, ankščiau, nei įprasta, tačiau pagal gamtoje vykstančius procesus, tikrojo pavasario pradžia tapatinama su vidutinės paros oro temperatūros perėjimu per 5 laipsnius, o tai mūsų šalyje įvyksta vidutiniškai balandžio 12 d., bet šiemet perėjimas užsilaikys.
„Klimatologinis pavasaris šiemet atėjo anksčiau. Nulio laipsnių ribą perkopėme jau vasarį. O dabar vėluoja augalų vegetacija, nes pats pavasaris klimatologiškai jau yra įvykęs, bet ta augalų vegetacija truputį, kol kas atsilieka“,– kalbėjo klimatologas.
Kaip pavėlavęs pavasaris veikia augalus?
Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Laisvūnė Duchovskienė mini, kad nušąla tie augalai, kurie yra neatsparūs šalčiui, o kiti yra prisitaikę prie įvairaus oro.
„Kai kurie augalai ištveria šaltį.: pvz, našlaitės ir po sniegu žydi, tulpės taip pat yra atsparios. Tie augalai, kurie yra atsparūs tai jų nepaveiks, bet jei jau pasodinote kokią nors kultūrą iš parduotuvės nupirkę tiesiai į lauką, tai gali ir nušalti. Jeigu nusipirkote šiltai augintą augalą ir jį iš karto išnešėte į tas sąlygas, tai nėra garantijos, kad jis išsilaikys. Kaip tik girdėjau, kad žmonės jurginiukus sodino prieš visus tuos šalčius, tai net ir šiltnamyje jie nušalo“,– kalbėjo dr L. Duchovskienė.
Labiausiai paveiktos rūšys
Didesnių šalnų pasitaiko ir balandį, ir gegužę, bet retai kada jos trunka taip ilgai. Šiais metais vegetacija dar nebuvo prasidėjusi, ją sustabdė tokiame tarpsnyje, kad dar augalai atsinaujins. Bet, kai kurios rūšys visgi galėjo nukentėti.
„Šalnos būna ne tik balandį, žiūrėkite ir gegužę šalnos ateina, bet niekada nebuvo kad taip ilgai laikytųsi. Jau buvo pradėjusios ir vyšnios skleisti žiedus, buvo butonizacijos tarpsnyje tai dar neaišku, kaip tas vyšnias šaltis paveiks. Bet kadangi dar nebuvo išsiskleidusios jos, tai gal nenušaldys ir vyšnioms viskas bus gerai“,– kalbėjo dr L. Duchovskienė.
„Nukentėti galėjo ir kiti augalai.:pvz, jei agurkai buvo nešildomame šiltnamyje, pomidorai buvo išsodinti, tai šituos galėjo jau šalnos paveikti, arba nusipirkote iš prekybos centro kokias šilumamėges gėles ir jau užsodinote tai joms gali būti viskas. Bet šiaip: našlaitės, narcizai, tulpės turėtų likti nepaveiktos, jos yra atsparios šalnoms“,– kalbėjo dr L. Duchovskienė.
Kaip apsaugoti augalus nuo nušalimo?
Daugelis ūkininkų augalus dengia agroplėvele. Ridikėlius, salotas žmonės agroplėvele dengia net šiltnamiuose, ne tik lauke.
„Yra dabar tų agroplėvelių kelių rūšių: yra tankesnių, yra visokių. Keliais sluoksniais dengia augalus. Yra ir dūminė uždanga, soduose, paprastai naudojama jau nuo senų laikų, kuomet deginami šiaudai, laužai, kad nenušaltų žiedai. Dar galima laistyti, bet laistymui reikia labai daug vandens“,– kalbėjo dr L.Duchovskienė.
Dar priklauso nuo to, kur auga augalai, jeigu ant atviro kalno, kur labai šalta, tai gali ir našlaitės nušalti.
„Reikia apgalvoti dalykus prieš sodinant ir žinoti, kad tie pavasariai pas mus bus ilgi ir šalti. Jau kaip ruduo pas mus būna ilgas ir šiltas, taip reikia tikėtis, kad pavasaris irgi bus ilgas ir šaltas ir su tokiais šalčio protrūkiais, ne vien pas mus taip yra ir Europoje tas pats darosi“,– kalbėjo specialistė.
