Gijore, Vengrijoje, pusiaukelėje tarp Vienos ir Budapešto įsikūrusi viena didžiausių šalies eksportuotojų. Birželį atuomobilių gamintojos „Audi“ gamykla Vengrijoje šventė 20-ąjį jubiliejų. Ta proga gamykloje atidaroma nauja linija, kurioje per metus papildomai bus pagaminta 125 tūkst. naujų automobilių.
„Mūsų variklių gamykla Gijore yra didžiausia pasaulyje ir per metus pagamina maždaug 12 mln. vienetų. Ji ne tik didžiausia, bet ir ypač kompleksiška. Mūsų motorai varo automobilius visose pasaulio šalyse“, sako „Audi“ gamyklos Vengrijoje vadovas Peteris Lore‘as.
Tokios gamyklos simbolizuoja centrinės ir Rytų Europos iškilimą bei svarbą visai Europai, sužlugus komunizmui, rašo „The Financial Times“. Tada atrodė, kad Azija kyla kaip naujoji pasaulio gamybos sostinė, o auganti Rytų Europa viso labo buvo svajonė. Tačiau po Berlyno sienos griūties Vakarų Europos, JAV ir Azijos gamintojai greitai pasinaudojo pigia, bet patyrusia darbo jėga automobilių ir elektronikos pramonėje.
„General Electric“ investavo į „Tungsram“ – vengrų apšvietimo įrenginių gamintoją – dar 1989 metais. Tokios kompanijos kaip olandų „Philips“, vokiečių „Siemens“ ir Pietų Korėjos „Samsung“ greitai plėtėsi Vengrijoje, Lenkijoje ir tuometinėje Čekoslovakijoje.
Automobilių sektoriaus didžiausieji - „Volskswagen“, „Fiat“, „Ford“ ir „General Motors“ taip pat pasirinko šias šalis. „VW“ ne tik įsteigė gamyklas, bet perėmė „Škodą“ ir pavertė šią sėkmingu kompanijos prekės ženku. „Suzuki“ pirmoji iš Japonijos gamintojų pasirinko Vengriją, vėliau prie jų prisijungė „Toyota“, „Kia“ ir „Hyundai“ ir kitos kompanijos, gaminančios detales.
Toks užsienio investicijų kiekis gali tapti jautriu klausimu, tačiau šis procesas buvo priimtas kaip gerovės multiplikatorius. „Audi“ įdarbino 7 tūkst. vengrų ir po plėtros priims dar 2,1 tūkstančio. Pati plėtra regione tiesiogiai ir netiesiogiai teigiamai paveiks maždaug 15 tūkst. darbuotojų.
Automobilių sektorius turi sniego gniužtės efektą, nes paliečia ir tuos, kurie dirba plieno, stiklo bei gumos sektoriuose. Dižiausia traukos ašimi Centrinės Europos gamintojams tapo ES 500 mln. vartotojų rinka. Gamyklos Čekijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje buvo įkurtos dėl eksporto. Čia darbo jėga brangesnė nei Azijoje, tačiau žemesnės transportavimo sąnaudos daro Centrinę Europą labai konkurencinga.
Visgi Centrinė Europa išmoko pamoką, kad invsesticijų nereikia laikyti savaime suprantamomis dėl pigesnės darbo jėgos. „Nokia“ suomių mobiliųjų telefonų gamintoja, 2008 metais uždarė savo gamyklą Vokietijoje ir gamybą perkėlė į Rumuniją. Praėjus vos trejiems metams ir šioji buvo uždaryta, o gamyba perkelta į Kiniją.
Taigi dabar antrasis iššūkis regionui išlieka transformacija į žinių ekonomiką.
„Industrinis kopijavimo modelis Centrinėje ir Rytų Europoje suveikė gerai, bet dabar jiems reikia daryti kitą žingsnį, o tam prireiks investicijų ir tyrimų gamybos srityje, gerinant verslo aplinką ir švietimą“, - sako vyriausioji Centrinės ir Rytų Eurpos analitikė Austrijos „Erste Group“ banke Brigit Niessner.
Šio regiono šalys dar gali plėsti gamybą chemijos ir žemdirbystės pramonės sektoriuose, tačiau inovacijos vis tiek išlieka neišvengiamas kitas žingsnis, o šalims teks stipriai konkuruoti dėl vis mažėjančio investicijų pyrago kąsnio.
