Teroro ataka Maskvos oro uoste šių metų sausio 24 dieną buvo šiurpi ir nusinešė daug nekaltų civilių gyvybių. Šis įvykis siejamas su Čečėnija arba aplinkinėmis Kaukazo vietovėmis, iš kurių kilo tiek daug panašių atakų. Rusijoje įvyko daugiausia rimtų teroro atakų per paskutinį dešimtmetį (išskyrus Afganistaną, Pakistaną ir Iraką, kurie yra karo zonoje). Kyla klausimas, kodėl taip yra. Atsakymas slypi Rusijos antiterorizmo strategijoje. Tiesą sakant, tai yra nesėkmingos kovos su terorizmu atvejis.
Taigi Maskva susidūrė su brutaliu ir žiauriu islamo terorizmo judėjimu, kuris yra paremtas džihadu ir nelinkęs į kompromisus. Jo tikslas – sukelti skausmą rusams. Tokį požiūrį pristato Rusijos pareigūnai ir palaiko Vakarų lyderiai. Per šį dešimtmetį George'as W. Bushas ir Tony Blairas tokius teroro incidentus Rusijoje greitai pasmerkdavo ir apibūdindavo kaip islamo teroro pavyzdžius, susijusius su „al Qaeda“ ir jos fanatizmu. Šis neapgalvotas pritarimas Rusijos versijai leido Maskvai atsakyti į išpuolius brutaliai ir žiauriai, kartais nukentėdavo net nekalti civiliai. Toks elgesys nesulaukdavo tarptautinės kritikos.
Į šią istoriją galima žvelgti ir kitaip. Čečėnijos kova su Rusija iš esmės neturi nieko bendra su islamu. Maždaug prieš 200 metų Rusijos imperija pradėjo karą ir ekspansiją nedidelėje srityje, pavadinimu Čečėnija. Vėliau sekė keli kruvini dešimtmečiai ir čečėnai buvo prievarta įjungti į imperiją 1859 metais. Kai caro valdžia Maskvoje žlugo, čečėnai ėmė reikalauti nepriklausomybės ir ją gavo 1918 metais. Įvairūs Sovietų Sąjungos lyderiai jiems taikė represijas.
1990 metais, žlungant Sovietų Sąjungai, visos čečėnų politinės grupuotės susivienijo, kad pareikalautų neatidėliotinos nepriklausomybės nuo Maskvos. Atsakydama į tai, Rusijos vyriausybė įsiveržė į Čečėniją. Per paskutinius du dešimtmečius Rusija kariavo du žiaurius karus, per kuriuos žuvo dešimtys tūkstančių čečėnų civilių, beveik sugriovė visą respubliką, ypač sostinę Grozną. Pagaliau Maskva numalšino Čečėniją ir įtaisė prezidentu lankstų Ramzaną Kadyrovą, kurio režimas laikomas represiniu, paremtu smurtu ir baime.
Kadangi Čečėnijos separatistinis judėjimas ir toliau buvo žiauriai slopinamas, jis pasidarė dar ekstremalesnis, ieškantis paramos visur – net tarp islamo ekstremistų. Čečėnų grupės, visada nesuvaldomos ir fragmentuotos, tapo nekontroliuojamos. Kai Rusija sunaikino Čečėnijos pilietinę visuomenę, jos vietą užėmė anarchija ir gaujų karai. Musulmonai fundamentalistai iš Saudo Arabijos ir kitų valstybių rėmė kai kurias iš šių grupių. Net dabar, kai padėtis Čečėnijoje ramesnė, Rusija padėtį atidžiai stebi ir prireikus panaudoja smurtą. Net religijos išpažinimas sutinkamas priešiškai.
„Atpildas yra neišvengiamas“, – teigė Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, o Maskvos oro uosto ataką pavadino kaip dar didesnį žingsnį į smurtą ir ekstremizmą.
Pagal „Time“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.
