• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kaip ruošiamasi gamtos katastrofoms?

Apie tai vengiama kalbėti – atsigauti pajėgūs ne visi

Pasaulis tampa itin nesaugia vieta: sugriuvę tiltai, nesaugūs elektros tinklai ir trūkstami vandens ištekliai gali priartinti žmoniją prie pačių tragiškiausių pasekmių. Jungtinių Tautų ekspertas Matthias Garschagenas leidiniui DW kalba apie didžiausius šių dienų gamtos iššūkius, nuo kurių esame priklausomi ir mes.

29

Pasaulis tampa itin nesaugia vieta: sugriuvę tiltai, nesaugūs elektros tinklai ir trūkstami vandens ištekliai gali priartinti žmoniją prie pačių tragiškiausių pasekmių. Jungtinių Tautų ekspertas Matthias Garschagenas leidiniui DW kalba apie didžiausius šių dienų gamtos iššūkius, nuo kurių esame priklausomi ir mes.

REKLAMA

Kiekvienais metais yra skelbiama Pasaulio grėsmių ataskaita, kurioje yra įvertinamos gamtos grėsmės 170 pasaulio šalių. Tokiu tikslu yra siekiama surasti pačius karščiausius pasaulio taškus, kur gamta gali iškrėsti pačių netikėčiausių blogybių.

Ne visos pajėgios susidoroti

Leidinio žurnalistai pasiteiravo, ar šiuo metu yra didelė rizika, kad pasaulis susidurs su dar didesnėmis gamtos katastrofomis.

„Tai keblus klausimas. Žinoma, tam tikros šalys turi daugiau galimybių susidurti su grėsmėmis. Per pastarąsias dienas turėjome progų įsitikinti, kad kai kuriose šalyse katastrofų pavojus yra iš tiesų ženkliai didesnis. Tai labai susiję ir su klimato kaitos klausimais. Taip pat svarbu paminėti, kad visuomenė ne visada yra pajėgi su tais sunkumais susidoroti, - grėsmes vardijo ekspertas M. Garschagenas.

REKLAMA
REKLAMA

Priklauso ir nuo ekonomikos

Ekspertas taip pat atskleidė taškus, kurie šiuo metu yra patys pavojingiausi.

„Tai be jokios abejonės yra Saharos dykuma. Taip pat ir Rytų ir Pietų Azija, Lotynų Amerika“, - sakė ekspertas M. Garschagenas.

REKLAMA

Taip pat ekspertas kalba apie tai, kad gana dažnai pamirštama, kad katastrofos gali būti susijusios ir su valstybių ekonomika. Pavyzdžiui, praūžus kokiam uraganui ar praslinkus žemės drebėjimui, ne visoms šalims pavyksta atsigauti vienodu greičiu. Kitoms nepavyksta iš viso.

„Tarkime, galime palyginti Šveicariją ir Nepalą. Abi šios šalys yra rizikos zonoje, tačiau akivaizdu, kad Šveicarija turi daugiau kelių ir tiltų, taip pat – daugiau sraigtasparnių. Visa tai padėtų kuo greičiau sureaguoti į nelaimę ir kaip įmanoma skubiau sulaukti būtinos pagalbos“, - sakė ekspertas.

REKLAMA
REKLAMA

Šią savaitę Europą sukrėtė žemės drebėjimas Italijoje. Mažiausiai aštuoni užsieniečiai yra tarp 250 žmonių, žuvusių per šią savaitę vidurio Italiją supurčiusį stiprų žemės drebėjimą, pranešė pareigūnai, o gelbėtojai tebeieško aukų palaikų.

Vėliausias skaičiavimas parodė, kad daugiausiai aukų - 193 - buvo kalnų miestelyje Amatričėje. Jis turi apie 2,5 tūkst. nuolatinių gyventojų, bet šiame kalnų kurorte buvo apsistoję daug turistų, kai žemės drebėjimas smogė trečiadienį paryčiais, žmonėms miegant.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tarp aukų – 14-metis berniukas

Britanijos dienraštis „Daily Mirror“ nurodė, kad viena iš tų aukų buvo 14-metis berniukas iš Londono, viešėjęs Amatričėje su savo šeima. Vaiko tėvai buvo sužeisti, o sesuo nenukentėjo, pažymėjo laikraštis.

Tarp žuvusiųjų taip pat buvo du Rumunijos piliečiai, ketvirtadienį pranešė šios šalies Užsienio reikalų ministerija. Dar keturi rumunai buvo sužeisti, o aštuoni tebėra dingę.

REKLAMA

Ispanijos užsienio reikalų ministras nurodė, kad žuvo vienas šalies pilietis. Ispanų žiniasklaida paskelbė, kad auka buvo jauna moteris, gyvenusi Ilikos kaime kartu su savo vyru italu; pastarasis liko gyvas.

Kanada ir Salvadoras pranešė, kad per šį žemės drebėjimą žuvo po vieną jų pilietį.

Salvadoras nurodė, kad žuvo Rosaura Valiente Oviedo, gyvenusi Italijoje nuo 2009 metų. Jos sūnus Roberto Valiente atsipirko lengvais sužeidimais.

 

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų