Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
Jei iš Kremliaus pusės išgirsite negatyvią, šokiruojančią informaciją, nereaguokite emocingai ir nepasikliaukite pirmu įspūdžiu. Sustokite, atsikvėpkite ir gautą informaciją pasitikrinkite alternatyviuose šaltiniuose. Taip pataria viešųjų ryšių specialistas Liutauras Ulevičius.
„Rusijos propaganda paremta būtent neetišku technologijų pagrindu – juodaisiais viešaisiais ryšiais, kai stengiamasi paveikti žmonių emocijas, paskleisti šokiruojančią, negatyviai stebinančią informaciją ir taip pasiekti žmonių širdis“, – sako L. Ulevičius.
Anot jo, jei, pavyzdžiui, skleidžiama melaginga informacija, esą Lietuvoje ruošiami Maidano kovotojai, negalima pulti to neigti. L. Ulevičius įsitikinęs – rezultato tai neduos, tik toliau skleis pramaną. „Vienintelė reakcija į tokius su realybe visiškai nesusijusius dalykus yra arba humoras, arba visko suvedimas į absurdą“, – mano viešųjų ryšių specialistas.
Apie propagandą socialiniuose tinkluose su L. Ulevičiumi ir gynybos politikos ekspertu Aleksandru Matoniu LRT radijo laidoje „60 minučių“ kalbėjosi žurnalistė Agnė Skamarakaitė.
– Kalbėti tema, kaip socialiniuose tinkluose vykdoma propaganda, paskatino pastaruoju metu juose paplitusi informacija. Tarkime, peticija dėl Klaipėdos prisijungimo prie Rusijos, kuri buvo platinta per „Facebook“. Taip pat trečiadienį Rusijos Federacijos atstovas prie Europos Tarybos Romanas Kokorevas šiame socialiniame aiškino, kad į Rusijos sudėtį sugrįš Moldova, Ukraina, Baltijos šalys. Su „Delfi“ susisiekusios įmonės teigia, kad prie jų socialinių tinklų paskyrų vis nori jungtis Rusijos piliečiai. Pone Ulevičiau, ar pastebite propagandos socialiniuose tinkluose sustiprėjimo tendencijas?
– Sakyčiau, propagandos socialiniuose tinkluose ne padaugėjo, o žmonės tiesiog pradėjo atskirti, kas ir kur vyksta. Tai, kas anksčiau vyko ir buvo nepastebima, dabar pastebima. Didėja informacinis raštingumas ir tai pradeda suvokti, kas ir kur vyksta. Anksčiau, kai koks nors prisijungęs nežinomas asmuo pradėdavo rašinėti, tai buvo vertinama vienaip, dabar tai yra suvokiama. Pavyzdžiui, atskleistos Darbo partijos manipuliacijos, kuriant netikrus profilius ir juos naudojant viešai komunikacijai, diskusijai netgi „Facebooko“ tinkle. Viskas aiškėja ir skaidrėja.
Galima pasidžiaugti, kad didėjantis informacinis raštingumas leidžia mums geriau suvokti tuos procesus, kurie anksčiau vykdavo mums įprastoje erdvėje. Mes tą matydavome ir atskirdavome. Na, pavyzdžiui, galime atskirti, pavyzdžiui, Lietuvos nacionalinio kanalo poziciją ir kokio nors propagandinio Kremliaus ruporo skelbiamą informaciją. Buvo laikoma, kad socialiniuose tinkluose išsakoma privati žmonių nuomonė, čia kas ką nori, tas tą sako. Bet iš tiesų situacija yra visiškai priešinga. Tiek Kremlius, tiek kitos valstybės nuosekliai dirba ir socialiniuose tinkluose. Tik klausimas, kiek svarbūs tie klausytojai, tie diskutuojantys, kurie vienaip ar kitaip reiškia savo nuomonę. Jei ją reiškia Seimo nariai, vertiname vienaip. Minėjote Rusijos ambasadorių Europos Taryboje. Jis tai gali naudoti netgi bandydamas, pasitikrindamas, kaip reaguojama į tokią poziciją.
– Matome, kad Rusijos žiniasklaida stebi mūsų politikų profilius socialiniame tinkle. Buvusios krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės išversti pasisakymai nuolat atsiduria Rusijos žiniasklaidoje. Vadinasi, jie stebi mūsų socialinių tinklų erdvę.
– Sakyčiau, kad jie ją pradėjo stebėti ne šiandien ir ne vakar, tik klausimas, kaip aktyviai tai panaudojama informacinėje kovoje. Dabar, kai tokia situacija Ukrainoje, informacinis karas iš tiesų išsiplėtęs, tuo galima aktyviai naudotis. Ir dabar kai kurie dalykai matyti, ką anksčiau buvo galima tik nutuokti, numanyti. Galima sakyti, kad tai, kas skelbiama Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitoje, buvo aišku ir prieš tai, tik dabar tai patvirtinta.
– Pone Matoni, ką Jūs pastebite? Kiek socialiniai tinklai panaudojami informaciniame kare?
– Prie to, kas pasakyta kolegos L. Ulevičiaus, būtų sunku ką nors pridurti. Iš tiesų Kremlius įsisavino socialinius tinklus gerokai anksčiau, negu mes supratome jų poveikį. Tai galima stebėti kelerius metus. Be to, jie dirba kompleksiškai, išnaudodami ne vieną ar du populiariausius, bet net kelis ar keliolika socialinių tinklų, kurių Rusijoje yra pakankamai.
Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, ką pastebiu, kas susiję su Rusijos ir Ukrainos konfliktu dabar. Tikrai labai ryški tendencija, kad nuo pat pilietinių protestų pradžios praėjusių metų lapkritį būtent opozicija (pavadinkime ją taip) labai plačiai savo žinių skleidimui pradėjo naudoti tiek socialinius tinklus, tiek video socialinius tinklus. Jie juos pradėjo naudoti pakankami revoliucingai, t. y. būtent tokią technologiją tiesioginei įvykių transliacijai. Kitaip tariant, nuo lapkričio mėnesio nepertraukiamai žiūrėjome per įvairius socialinius tinklus transliuojamą gyvą signalą iš „Espreso TV“, matėme visas riaušes, vėliau – visus konfliktus. Tai yra pasekmė to, ką ukrainiečiai (neabejoju, kad jie turi gerus konsultantus) išmoko stebėdami pilietinius konfliktus Egipte ir Sirijoje per pastaruosius dvejus trejus metus. Ten „Twitteris“, „Facebookas“ buvo pilietinių protestų varomoji jėga, pagrindinis koordinacinis mechanizmas, kurio nei vienas režimas nesugebėjo sustabdyti, nes tai yra nepaprastai sudėtinga. Taigi ukrainiečiai padarė žingsnį į priekį ir greta aktyvaus darbo socialiniuose tinkluose dar panaudojo video srauto siuntimą per daugybę rezervinių kanalų [...].
Taip pat noriu pabrėžti, kad ukrainiečiai išnaudojo socialinius tinklus kaip gerą pagrindą informacinėms ir net psichologinėms operacijoms. Žinome, kad vaizdas yra labai stiprus. Kasdien galima pamatyti dešimtis humoristinių paveikslėlių, vadinamųjų memų, kurie iš pradžių buvo nukreipti prieš Viktorą Janukovyčių, dabar – prieš Rusiją.
Per socialinius tinklus ukrainiečiai taip pat smarkiai mobilizuoja ir savo visuomenę, talpindami ten video siužetus, tekstus, liudijančius apie jų kariuomenės pasiruošimą priešintis, apie jų valią ginti savo valstybę. Tokiu būdu jie mobilizuoja visuomenę ir informuoja pasaulį, kuris dabar jau įpratęs stebėti Ukrainos blogosferą ir socialinę žiniasklaidą, apie tai, kad Ukraina ginsis, kad nėra taip, kaip atsitiko kitais atvejais.
– Tai kas laimėjo informacinį karą socialiniuose tinkluose?
– Deja, jėgos, palyginti su Rusija, tikrai nelygios. Mes žinome, kad Rusijos specialiosios tarnybos jau prieš gerus dvejus metus smarkiai investavo į socialinės žiniasklaidos kontrolę ir valdymo sistemas [...]. Mes, tiesą sakant, dar neturime oficialių patvirtinimų, ar jos jau sukurtos, ar jau veikia, bet, be abejonės, suaktyvėjimas Rusijos socialinėje žiniasklaidoje rodo, kad jie savo propagandą kryptingai skleidžia ne tik per visą įprastinį žiniasklaidos foną, bet ir per naująsias technologijas.
– Pone Ulevičiau, Jūs minėjote, kad mūsų informacinis raštingumas auga. Bet ką galėtumėte patarti žmonėms, kaip išlikti budriems ir nepasiduoti propagandai, skleidžiamai socialiniuose tinkluose?
– Pirmas ir pagrindinis dalykas – tai tikrinti šaltinius ir netikėti pirmo įspūdžio informacija. Rusijos propaganda paremta būtent neetišku technologijų pagrindu – juodaisiais viešaisiais ryšiais, kai stengiamasi paveikti žmonių emocijas, paskleisti šokiruojančią, negatyviai stebinančią informaciją ir taip pasiekti žmonių širdis, taip skleisti žinią. Jei išgirstate iš Kremliaus kažkokią negatyvią, šokiruojančią informaciją, sustokite, atsikvėpkite ir pasitikrinkite neutraliame angliakalbiame ar lietuviškame šaltinyje, galų gale, tuose keliuose iš dalies nepriklausomuose informacijos šaltiniuose rusų kalba. Tokiu atveju didžiąją dalį informacijos galėsite neutralizuoti, patikrindami ją alternatyviuose šaltiniuose.
Dabar mes visi, tiek specialistai, tiek eiliniai piliečiai, gyvai mokomės, suvokdami įvairias manipuliacijos technologijas, kurias naudoja Kremliaus technologai. Pažymėčiau, kad Rusijoje, ypač prieš 15–20 metų, pradėjo populiarėti neetiškos technologijos, jos dabar aktyviai taikomos, nes ten daug pasiruošusių specialistų. Pavyzdžiui, Krymo atveju mes matome, kad daug komunikacijos priemonių naudoja tas neetiškas technologijas. Į jas reikia reaguoti specifiškai, negalima reaguoti rimtai. Jei kažkas skelbia, kad Lietuvoje ruošiami kovotojai, negalima pradėti to neigti, nes rezultato tai neduos, o tik dar toliau skleis pramaną. Vienintelė reakcija į tokius su realybe visiškai nesusijusius dalykus yra arba humoras, arba visko suvedimas į absurdą. Šiuo atveju mūsų politikams, mūsų lyderiams užduotis – išmokti reaguoti į Kremliaus taktiką, bandymus manipuliuoti visuomenės nuomone ir viešąja erdve.
