Populiarumo Olimpe įsitaisiusi šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė leidžia sau atvirai meluoti į televizijos kameras ir nepagrįstai žeria kritiką atskiroms partijoms, pamiršdama paminėti ir tas, su kuriomis bičiuliavosi pastaruosius ketverius metus.
Kreipimosi iniciatoriai nėrė į krūmus
Artūro Zuoko sąjunga TAIP, Darbo partija ir Lietuvos socialdemokratų partija praėjusią savaitę sulaukė nemalonaus akibrokšto iš šalies vadovės Dalios Grybauskaitės.
Prezidentė, komentuodama rugsėjo 12 dienos Vilniaus miesto tarybos rezoliuciją „Dėl šilumos kainų mažinimo ir kogeneracijos skatinimo“, kuri pasiekė Vyriausybę ir Prezidentūrą, sukritikavo tris šią rezoliuciją parėmusias partijas (Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija, sąjunga TAIP).
Šia rezoliucija D. Grybauskaitė buvo paraginta padaryti įtaką Vyriausybei ir Energetikos ministerijai, kad jos nedelsiant padidintų elektros supirkimo kvotas Vilniaus, Kauno ir Panevėžio termofikacinėms elektrinėms, o elektra iš jų būtų superkama tokiomis pat kainomis, kuri yra nustatyta superkant elektrą iš Elektrėnuose veikiančios Lietuvos elektrinės.
Pasak politikų, tai padarius didžiausiame Lietuvos mieste Vilniuje šiluma atpigtų ne mažiau kaip 10 proc., antrame pagal dydį mieste Kaune – 9 proc., o Panevėžyje – 7 proc.
Nors minėtai rezoliucijai Vilniaus miesto tarybos posėdyje pritarė penkių frakcijų atstovai (be jau įvardytų partijų už rezoliuciją balsavo dar ir Lenkų rinkimų akcija bei partija „Tvarka ir teisingumas“), Prezidentė prieš televizijos kameras pažemino tik tris jau minėtas partijas. Sykiu Lietuvos vadovė sąmoningai nutylėjo, kad kreipimąsi į Prezidentūrą inicijavo ne tos partijos, į kurias ji nukreipė savo kritiką.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos frakcijų vadovų sueigos protokolas (Nr. 25, 2012 m. rugsėjo 10 d.) byloja, kad TS-LKD frakcijos seniūnas Valdas Benkunskas pasiūlo „Rezoliucijos tekste numatyti kreipimąsi į LR Prezidentę“.
Tačiau rugsėjo 12 d. per tarybos posėdį TS-LKD frakcija nėrė į krūmus. Prieš rezoliuciją pasisakė du jos nariai, o šeši susilaikė. Likusios penkios frakcijos rezoliuciją parėmė.
Išskyrė tris partijas
Kuomet Prezidentūrą pasiekė rezoliucija „Dėl šilumos kainų mažinimo ir kogeneracijos skatinimo“, šalies žurnalistai per D. Grybauskaitės apsilankymą Liubavo dvaro malūne paklausė nuomonės apie dokumentą.
„Rezoliuciją vertinu labai kritiškai. Pirmiausia todėl, kad Vilniaus savivaldybės, už kurią... už tą pareiškimą, už kurį balsavo Zuoko sąjunga „Taip“, socialdemokratai ir Darbo partija. Čia aš atkreipiu dėmesį, kad būtent šios trys partijos siūlo variantą, kad visų Lietuvos žmonių elektros energijos pakilimo, kainos pakilimo sąskaita, Vilniui, Kaunui ir dar dviems stambiems miestams būtų tiktai truputį atpiginta šiluma ir sudarytos sąlygos tų savivaldybių įmonėms turėti dar didesnį pelną“, – aiškino (kalba netaisyta) D. Grybauskaitė.
Ji tikino, kad jei atskirų miestų termofikacinėms elektrinėms būtų padidintos elektros energijos supirkimo kainos, savivaldybių kuruojamų įmonių pelnai padidėtų, o vartotojai nepajustų jokios naudos.
„Čia yra pasiūlymo esmė, – tęsė Prezidentė. – Ir kartoju, už tai balsavo Zuoko „Taip“, socialdemokratai ir Darbo partija. Ir labai noriu atkreipti visų mūsų žmonių dėmesį – labai įdėmiai eikit ir balsuokit už tuos, kurie jums žada, bet daro viską priešingai, negu tai yra jūsų interesams.“
Ir nors paskutinis D. Grybauskaitės sakinys prasilenkė su logika (mat juo šalies vadovė, atvirkščiai, ragina balsuoti už daug žadančias partijas), vis dėlto ji aiškiai nurodė tris konkrečias partijas, už kurias nederėtų balsuoti.
A. Krupavičius: „Komentarai buvo visiškai neadekvatūs.“
Kauno technologijos universiteto (KTU) Sociologijos katedros profesorius Algis Krupavičius teigia, kad vadovaujantis Konstitucija valstybės vadovas turi būti lygiai teisingas visiems, todėl D. Grybauskaitės kritiką tik trijų partijų atžvilgiu laiko politiškai nekorektiška.
„Visi Lietuvos vadovai, pradedant Algirdu Brazausku ir baigiant Valdu Adamkumi, vykstančių rinkiminių kampanijų metu stengdavosi viešai nekomentuoti politinių situacijų, – aiškino A. Krupavičius. – Jie nekomentuodavo kitų partijų sprendimų, nes dalis rinkėjų, pasitikinčių Prezidentu, gali atsižvelgti į šalies vadovo nuomonę.“
Pašnekovo teigimu, kitose valstybėse Prezidentai irgi stengiasi prieš rinkimus (išskyrus Prezidento rinkimus) išlaikyti neutralumą.
„Vien todėl D. Grybauskaitės pareiškimas prasilenkia su demokratinėmis tradicijomis“, – neabejoja A. Krupavičius.
Profesorius nurodė, kad Prezidentės kritika apskritai buvo politiškai nekorektiška, nes ji išskyrė tris partijas, pamiršusi paminėti likusias dvi, kurios irgi pritarė rezoliucijai.
„Be to, jos komentarai buvo visiškai neadekvatūs nacionalinio lygmens partijoms, kai rezoliucija buvo priimta tik vienoje savivaldybėje (Vilniaus miesto savivaldybės taryboje). Tokiu atveju reikėjo paminėti ir Kauną, kur valdančią daugumą sudaro TS-LKD“, – pastebėjo politologas A. Krupavičius.
Profesorius svarsto, kad D. Grybauskaitė panašiais pareiškimais galbūt siekia išlaikyti smukusį autoritetą.
„Kritikuodama institucijas ir partijas, ji veikiausiais siekia atstatyti susvyravusį reitingą. Kaip bebūtų, jos populiarumas šiuo metu yra mažiausias per visą kadenciją“, – sakė A. Krupavičius.
L. Bielinis: „Žioplumas nesvetimas ir mūsų Prezidentei.“
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) Socialinių mokslų daktaras Lauras Bielinis išskyrė tris dalykus, paskatinusius Prezidentę sukritikuoti tris partijas. „Išskirčiau tris lygmenis ir pirmasis būtų – žioplumo klaida“, – sako L. Bielinis.
Prezidentės žioplumą politologas išskyrė todėl, kad D. Grybauskaitė šalia trijų partijų neįvardijo ir kitų dviejų (Lenkų rinkimų akcijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“) bei visiškai nutylėjo, kad kreipimąsi į Prezidentūrą inicijavo ne minėtos partijos, o Vilniaus miesto tarybos TS-LKD frakcijos seniūnas.
„Tie Prezidentės žodžiai išsprūdo ir jų nebesugrąžinsi. Tai banalus lygmuo, būdingas daugeliui politikų. Jis nesvetimas ir mūsų Prezidentei“, – teigė L. Bielinis.
Antruoju veiksniu, paskatinusiu Prezidentės kritiką, TSPMI Socialinių mokslų daktaras Lauras Bielinis įvardijo „suokalbio teoriją“
„Šį Prezidentės pareiškimą suvesčiau į suokalbio teoriją. Tai sąmoningai suplanuota akcija, kai iš vienos pusės mėginta pažeminti keletą politinių partijų, – aiškino L. Bielinis. – Iš kitos pusės stengtasi savotiškai apginti arba parodyti kaip neutralias Vyriausybę sudarančias valdančiąsias partijas (TS-LKD ir liberalus), būtent jos visuomenėje yra labiausiai kritikuojamos.“
Politologas pridūrė, kad D. Grybauskaitė visus šiuos 4 metus, nepaisant menkų kritikos strėlių, palaikė valdančiųjų sprendimus.
Trečiuoju veiksniu L. Bielinis laiko Prezidentės mėginimą įgyvendinti savo užmačias po Seimo rinkimų. „Prezidentė bando sustrateguoti tikimybes su būsimu politinių jėgų balansu ir jos pačios matomais tikslais. Ji mėgina pažvelgti, kaip galėtų realizuoti savo sumanymus, atsižvelgiant į politinių jėgų pasiskirstymą. Kaip bebūtų, neišskirčiau nė vieno iš trijų mano įvardytų lygmenų, nes jos pareiškimą, manyčiau, nulėmė kompleksinė visuma“, – teigė TSPMI Socialinių mokslų daktaras L. Bielinis.
Partijų lyderiai suglumę
Sąjungos „TAIP“ lyderį ir Vilniaus miesto merą Artūrą Zuoką nustebino Prezidentės išsakyta kritika.
„Rezoliucija su visais parašais buvo nusiųsta Prezidentei, Vyriausybei ir Energetikos ministerijai. Neabejoju, kad bent jau Prezidentės patarėjai tikrai tą dokumentą skaitė ir matė, jog po juo pasirašė penkių, o ne trijų frakcijų atstovai. Belieka apgailestauti, kad kažkas Prezidentės aplinkoje tiesiogiai dalyvauja rinkimų kampanijoje“, – sakė A. Zuokas.
Vilniaus meras be kita ko akcentavo, jog praėjusiais metais su panašia rezoliucija buvo kreiptasi į Vyriausybę, bet tuomet į dokumentą niekas nesureagavo.
„Vadinasi, galime pasidžiaugti, kad bent jau kažkas į mūsų išsakytus rūpesčius sureagavo. Taip pat priminsiu, kad dėl to, jog nepagrįstai daug lėšų panaudojama Elektrėnų marioms šildyti priekaištų Energetikos ministerijai yra išsakiusi ir Valstybės kontrolė. Visa tai yra politinis premjero A. Kubiliaus atsakomybės klausimas“, – pridūrė A. Zuokas.
Vienas Darbo partijos lyderių Vytautas Gapšys įsitikinęs, kad Prezidentas Seimo rinkimų metu turėtų labai atsargiai kalbėti visuomenei.
„Vyksta ne Prezidento, o Seimo rinkimai, todėl aišku, kad tokius Prezidentės žodžius vertinu neigiamai. Ypač todėl, kad buvo nutylėtos kitos dvi partijos“, – tikino V. Gapšys.
Lietuvos socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius neigiamai įvertino Prezidentės pasisakymą. „Pirmiausiai buvo pasakyta netiesa ir sąmoningai nutylėta kita informacija. Net nežinau, ką daugiau galima būtų komentuoti, nes joks valstybės vadovas rinkimų metu neleistų sau tokių pareiškimų“, – sakė A. Butkevičius.
„Balsas.lt“ kreipėsi komentaro ir į Prezidentūrą, tačiau kol kas atsakymų iš jos negavo.
FRAKCIJŲ VADOVŲ SUEIGOS POSĖDŽIO NR. 25 PROTOKOLAS
Gediminas Stanišauskas
