Beta.lt naudoju kaip pavyzdį. Per pastaruosius metus atsidarė kelios elektroninės parduotuvės, kuriose galite įsigyti ir knygų. Visgi knygynai neužsidaro ir net atsidarinėja nauji. Kaip gi visiems užtenka pirkėjų?
Elektroninėje erdvėje yra viena didelė problema, apie kurią daug nekalbama, bet dėl kurios knygynai tiesiog būtini. Kaip jūs išsirenkate knygą? Pabandykite beta.lt surasti tarkim Kakės Makės knygą. Dabar tą patį padarykite pegasas.lt. Skirtumą jaučiate? Dabar paskutinis pratimas jums: atraskite bet kuriame puslapyje knygą šviesiu viršeliu su žalia papūga. Internete taip surasti nepavyks (nors jei esate paieškos genijai, tai atradimais pasidalinkite komentaruose). Bet juk žmonės taip ieško. Po metų galite prisiminti, kad jums norėjosi perskaityti šią knygą, bet nei pavadinimo, nei (juo labiau) autoriaus nepamenate. O knygyne su tiek žinių rasti knygą tikimybė didelė, nes jums padės konsultantas. Tyrimais (tiesa JAV) nustatyta, kad tik 17% pirkėjų apie knygas sužino internetu ir tik 6% elektroninėse parduotuvėse, nors internetu perkama net 60% visų knygų. Pas mus internetu perka apie 23% pirkėjų*, bet perkančiųjų elgsena turėtų būti panaši. Taigi, kol internetinėms parduotuvėms nepavyks sutalpinti visos informacijos, kurią gali apdoroti knygyno konsultantas, tol knygynas bus svarbus pirkėjams.
O kaip sekasi knygynams už Atlanto? Jau žinome, kad 60% pardavimų tenka internetui: ten karaliauja Amazon su bent 65% visų knygų pardavimų internetu. Turėjote girdėti, kad 2011 metais užsidarė vienas iš didžiausių knygynų tinklų Borders. Barnes&Nobles (kitam tinklui) taip pat sekasi ne kaip, ypač elektroninių knygų fronte. Atrodytų knygynams blogai. Visgi nepriklausomų knygynų skaičius nuo 2009 metų nuolatos didėja ir šiuo metu JAV yra 2094 tokie knygynai. Tai beveik dvigubai mažiau nei praėjusio amžiaus dešimtame dešimtmetyje, tačiau augimo tendencija yra įkvepianti. Žmonėms vis dar reikia knygynų, kur juos pažįsta ir gali pasiūlyti tai kas jiems patinka. Nepriklausomi knygynai negali konkuruoti pardavinėdami grožinę literatūrą minkštais viršeliais (mass market), bet jie neblogai specializuojasi vaikų ir akademinėje literatūroje. Taip pat sugeba parduoti daugiau knygų kietais viršeliais.
Pasidairius po JAV norisi pagalvoti ir apie Lietuvą, juk kai kas gali būti pritaikoma ir mūsų kraštui.
Elektroninėse parduotuvėse knygą išsirinkti tikrai sunku. Jei nežinai tiksliai ko nori, tai atrasti tarp 500 romanų tą, kurį norėtum perskaityti praktiškai neįmanoma. Specializuoti knygynėliai taip pat puikiai gyvuoja, ypač didžiuosiuose miestuose. Knygyno Eureka komanda sugebėjo net Vilniaus knygų festivalį organizuoti (deja šiemet pritrūko jėgų). Jų apyvarta ir panaši kaip JAV (apie 10% bendros knygų rinkos už Atlanto, 12-15% pas mus**). O štai kas laukia didžiųjų knygynų pasakyti sunku. JAV patirtis nieko gero nežada, bet pas mus kol kas to nematyti. Galbūt tinklai tolimoje ateityje transformuosis į parodų sales, kuriose gali gauti konsultaciją kaip bibliotekoje ką skaityti, o pirksime viską elektroninėmis knygomis. Juk pabandžius skaityti tokias knygas daugumai imponuoja patogumas, bet apie tai kada nors kitą kartą.
O kaip jūs manote, kokia bus ateitis?
* http://www.consumerbarometer2013.com/ duomenimis. ** Ekspertinis vertinimas.
