Šiame straipsnyje aptarsime, ką, kada ir kaip atlikti, kad veja džiugintų akį be didelio vargo. Štai pagrindiniai žingsniai:
1. Vejos nupjovimas iki žemiausio lygio
Sezono pradžioje, prasidėjus pavasariniams vejos priežiūros darbams, veją rekomenduojama nupjauti kuo trumpiau – iki žemiausio įmanomo lygio. Tai padeda pašalinti susikaupusius sausus stiebus, paskatina žolės augimą, paruošia veją kitiems priežiūros darbams, kaip skarifikavimas, tręšimas, užtikrinant, kad šie žingsniai būtų veiksmingesni.
„Veją nupjauti kuo trumpiau naudinga ir todėl, kad saulės šviesa lengviau pasiekia žolės šaknis, paviršius greičiau džiūsta, o drėgmė nesikaupia. Dėl to sumažėja pelėsio ir grybelio atsiradimo tikimybė“, – pasakoja laistymo sistemų ekspertų „Garden Solutions“ vadovas Vidmantas Basevičius.
2. Skarifikavimas
Kai veja nupjauta iki žemiausio lygio, metas imtis skarifikavimo – tai tarsi vejos „pravalymas“. Jo metu pašalinama sudžiūvusi žolė, samanos ir kiti susikaupę likučiai, trukdantys vejai kvėpuoti. Skarifikavimas pagerina oro ir vandens patekimą į dirvą, paskatina šaknų augimą, todėl veja taps tankesnė bei stipresnė.
Pašnekovo teigimu, skarifikuoti reikėtų tuomet, kai dirvožemio temperatūra pasiekia apie 8 laipsnius. Paprastai tai būna balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje.
„Labai svarbu sulaukti meto, kai nebegresia šalnos. Jei skarifikuojama per anksti, o po to užberiamos trąšos ir žolė pradeda augti, tačiau naktimis temperatūra dar nukrenta žemiau nulio – tai gali rimtai pakenkti vejai. Tokios sąlygos dažnai sukelia nušalimą ir padidina ligų riziką. Todėl geriau šiek tiek luktelėti, nei skubėti. Kai nakties temperatūra pasiekia apie 8-9 laipsnius šilumos, tai patikimas ženklas, kad dirvožemis yra pakankamai įšilęs ir galima drąsiai pradėti skarifikavimo darbus“, – patarimais dalijasi Vidmantas Basevičius.
Be to, skarifikavimas ypač svarbus, jei veja prižiūrima roboto. Kadangi jis nuolat mulčiuoja – palieka smulkintą žolę toje pačioje vietoje – ilgainiui ant vejos paviršiaus susidaro tankus sluoksnis. „Iš vienos pusės tai naudinga, nes robotas tarsi nuolat tręšia veją, tačiau tuo pačiu formuojasi tankus „kilimas“, kuris gali trukdyti orui ir drėgmei pasiekti žolės šaknis. Todėl tokiai vejai skarifikavimas yra būtinas“, – pabrėžia specialistas.
3. Levelingas
Kai veja pradeda augti, neretai pastebime, kad jos paviršius nėra visiškai tolygus – čia nedidelė duobė, ten kiek pakilęs plotas. Todėl šioje vietoje reikalingas levelingas – paviršiaus lyginimas, kurio metu veja tampa vientisa, o visi „duobėti“ plotai išlyginami. Tam naudojamas smulkus sijotas smėlis arba smėlio ir žemių mišinys, kurį tolygiai paskleidus galima suformuoti gražų, lygų pagrindą tolimesnei vejos priežiūrai. Smėlį reikėtų berti plonu sluoksniu ir išskirstyti grėbliu arba specialia lyginimo lentele – švelniais judesiais paskleidžiant jį per visą plotą, kad neliktų nelygių vietų.
4. Vejos atsodinimas
Išlyginus paviršių metas atsėti retas ir pažeistas vejos vietas – tai padės išlaikyti veją vientisą ir užkirs kelią piktžolių augimui.
„Atsėti reikia tose vietose, kur veja išretėjusi ar akivaizdžiai praretėjusi. Dažniausiai tai būna nudžiūvę ar sunykę plotai, esantys intensyviai mindomose vietose – prie takelių, supynių, vaikų žaidimų aikštelių. Taip pat žolė retesnė, kur daugiau šešėlio, ypač šiaurinėje pusėje“, – aiškina „Garden Solutions“ vadovas.
Atsodinant svarbu rinktis tokį pat ar labai panašų žolės sėklų mišinį, kokiu jau buvo sodinta veja – taip bus išlaikomas vientisas vaizdas. Pasėjus sėklas, visą plotą reikėtų suvoluoti – tai pagerina sėklų kontaktą su žeme, padidina jų sudygimo tikimybę, užtikrina tolygią drėgmę ir spartesnį augimą. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad jei volavimas praleidžiamas, sėklas gali lengvai išpūsti net ir stipresnis vėjas, todėl šio žingsnio praleisti nederėtų.
5. Vejos tręšimas
Pavasarį vejai reikia energijos bei medžiagų augimui ir atsistatymui. Būtent todėl šiuo metų laiku svarbu naudoti trąšas, kuriose gausu azoto (N) – jis skatina intensyvų žolės augimą, suteikia ryškiai žalią spalvą ir stiprina augalų audinius. Rekomenduojama rinktis specialiai pavasariui skirtas kompleksines vejų trąšas, kuriose be azoto taip pat yra fosforo (P) ir kalio (K), svarbių šaknų stiprinimui bei atsparumui sausrai bei ligoms.
Trąšas reikia barstyti tolygiai, geriausia – sausą dieną prieš lietų. Kodėl tai svarbu? Nes trąšų granulės turi ištirpti ir įsigerti į dirvą, kad augalas galėtų jas pasisavinti. Visgi be tinkamo laistymo pasiekti vienodą rezultatą sudėtinga.
„Dažnas vis dar bando laistyti veją rankiniu būdu, tačiau ar tikrai įmanoma pasiekti, kad vanduo pasiskirstytų visiškai tolygiai? Deja, ne. Vienose vietose vandens bus per daug, kitose – per mažai, todėl trąšos ištirps netolygiai. Dėl to veja augs nevienodai: vienur bus vešlesnė ir žalesnė, kitur – skurdesnė ir silpnesnė. Sprendimų yra du: tręšti prieš lietų, nors orų prognozėmis ne visada galima pasikliauti, arba rinktis patikimesnį variantą – automatinę laistymo sistemą, kuri užtikrina tolygų drėgmės paskirstymą ir tikslų rezultatą kiekviename vejos plote“, – sako laistymo sistemų ekspertų „Garden Solutions“ vadovas ir priduria, jog svarbu žinoti, kad trąšos neištirpsta nuo vieno lietaus – jei negauna pakankamai drėgmės, jos lieka paviršiuje, o veja taip nepasisavina reikalingų medžiagų ir visas darbas gali neiti perniek.
6. Reguliarus laistymas
Po visų vejos priežiūros darbų, norint, kad ši augtų sveika bei tanki, būtinas reguliarus ir tinkamas laistymas, o tam patikimiausias sprendimas – automatinė laistymo sistema, kuri tiksliai dozuoja vandenį, užtikrina tolygų jo paskirstymą ir leidžia laistyti optimaliu metu – anksti ryte arba vakare.
„Žinoma, svarbu atsižvelgti į dirvožemio tipą, tačiau laistyti reikėtų ne dažnai, o gausiai – maždaug 2-3 kartus per savaitę. Svarbu ne paviršinis drėkinimas, o toks laistymas, kad vanduo pasiektų bent 10-15 cm gylį, kur formuojasi vejos šaknynas.
Jei jūsų sklype gruntas molingas, vanduo jame laikosi ilgiau – gali pakakti 10-15 minučių laistymo. Tačiau jei dirvožemį sudaro smėlis ar žvyras, vanduo tokioje žemėje greitai nuteka, todėl reikės laistyti ilgiau, kad drėgmė pasiektų reikiamą gylį.
Kad nustatytumėte tinkamą laistymo trukmę, paprastas patarimas – prapjaukite veją, įkiškite pirštą ir pajuskite, ar drėgmė pasiekė reikiamą gylį. Jei jaučiate, kad žemė vis dar sausa, vadinasi, laistymo trukmę reikėtų padidinti dar keliomis minutėmis. Taip stebėdami galėsite tiksliai žinoti, kiek minučių pakanka, kad drėgmė pasiektų reikiamą gylį. O tai – svarbiausia, nes vanduo turi pasiekti ne žolės lapelius, o šaknyną, kuris ir lemia vejos augimą bei atsparumą“, – teigia laistymo sistemų ekspertas.
Efektyviausia veją laistyti anksti ryte – tarp 5 ir 8 valandos. Apie 8 valandą ryto laistymas jau turėtų būti pasibaigęs. Žinoma, būtina atsižvelgti ir į tai, kiek turite laistymo zonų. Jei jų, pavyzdžiui, yra 12, o norite, kad paskutinė zona baigtų laistyti iki 8 val., tuomet laistymą reikėtų pradėti gerokai anksčiau. Tokiu metu vanduo spėja įsigerti į dirvą, negaruoja, o visa drėgmė pasiekia šaknis. Ir net jei 10 valandą veja jau atrodo išdžiūvusi, prapjovus žolę galima pajusti, kad giliau dirvožemis vis dar drėgnas – vadinasi, laistymas buvo efektyvus.
„Dienos metu laistyti veją nerekomenduojama, nes dėl aukštos temperatūros didžioji dalis vandens išgaruoja dar nepasiekusi šaknų. Taip pat laistymas dienos metu gali sukurti palankias sąlygas grybelių plitimui. Pavyzdžiui, laistant ryte ir vėlai vakare, dirva gali nespėti išdžiūti, o per didelė drėgmė skatina ligų, tokių kaip juodos dėmės ar pelėsiai, atsiradimą. Todėl svarbu laistyti retai, bet gausiai, kad vanduo pasiektų gilesnius dirvos sluoksnius, ir rinktis tinkamą paros laiką – anksti ryte, kai oro temperatūra žemesnė, o garavimas minimalus“, – pataria laistymo sistemų ekspertų „Garden Solutions“ vadovas Vidmantas Basevičius.
Daugiau apie laistymo sistemas galite rasti čia.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
