Šiek tiek pastangų – ir šie vizitai bus lengvesni, sako Tammie King, „Mars“ korporacijos „Waltham“ Gyvūnų augintinių gerovės mokslo instituto vyresnioji tyrimų vadovė. Štai keli jos patarimai.
Prieš vizitą
Pratinkite savo bičiulį prie kasdienių „patikrų“. Išmokite atlikti paprastus fizinės augintinio būklės patikrinimus namuose, pažįstamoje ir ramioje aplinkoje. Stenkitės naminį gyvūną nuo mažens mokyti, kad jų ausų, akių, kojų, odos apžiūra yra įprasta, o už gražų elgesį procedūrų metu apdovanokite jį užkandžiu ar žaisliuku. Jei tokias pratybas atliksite reguliariai ir dažnai, augintinis bus ramesnis tikrojo vizito metu. Net jei jūsų augintinis jau nėra jauniklis – išmėginkite šią praktiką. Tiesiog turėkite daugiau kantrybės, nes rezultato reikės palaukti ilgiau.
Į šiuos apmokymus galima įtraukti reguliarius apsilankymus veterinarijos klinikoje. Net jei nėra būtina, kartais ten užsukite, pasiėmę mėgstamiausią savo draugo žaislą ar užkandį, kad gyvūnas mokytųsi mėgautis klinika, o ne jos bijoti. Netoli veterinarijos klinikų gyvenantys šeimininkai dalinasi, kad gyvūnai patys smalsauja ir nori ten užsukti – ir puiku! Jei jūsų gyvūnas atsiduria klinikoje tik tada, kai negaluoja, natūralu, kad toje aplinkoje jis nerimauja.
Pripratinkite augintinį keliauti. Kelionės automobiliu ne vienam gyvūnui kelia stresą, taigi vengdami situacijos, kai nerimo kamuojamą augintinį teks vežti į kliniką, pasipraktikuokite saugiai keliauti kitu metu. Tarkime, šunis svarbu įpratinti keliauti, juos pritvirtinus šuns saugos diržu arba saugioje nešyklėje. Pirmoji „kelionė“ gali būti stovinčiame automobilyje, siūlant skanėstų, pasiglaustymų ar žaidimų. Palaipsniui pajudėkite ir ilginkite atstumus.
Katės turėtų būti gabenamos tvirtoje, gerai vėdinamoje nešyklėje su keliomis angomis, kad galėtų iš jos išlipti pasirinktu keliu, pasijutusios saugiai konsultacijų kambaryje. Tyrimai rodo, kad kačių stresą keliaujant malšina nuolatinis jų pratinimas prie kelioninių guolių.
Keliaudami veterinaro apžiūrai, vežkitės tinkamą įrangą, su kuria jau anksčiau supažindinote augintinį. Šunims gali prireikti pavadėlio ar net antsnukio tam atvejui, jei augintinį teks suvaržyti. Skamba nemaloniai, bet, tiesą sakant, net ir visiškai neagresyvių veislių šunys gali elgtis neadekvačiai situacijoje, kai jie bijo ar jiems skauda.
Vizito diena
Jau turėtumėte pažinti savo draugo kūno kalbą ir, svarbu, elgtis atitinkamai. Pripažinkite ir gerbkite faktą, kad jūsų gyvūnas gali jaustis nejaukiai, priešintis bet kokiai sąveikai ar mėginti trauktis iš stresą keliančios situacijos.
Jei jūsų šuo – vienos iš agresyvesnių veislių atstovas, luktelėkite automobilyje, o ne priimamajame. Atvykę į kliniką, leiskite augintiniui apsiuostyti ir patyrinėti. Tikriausiai tai maloniai nukreips jo dėmesį.
Siūlome palaukti automobilyje ir tuomet, jei jūsų katė baikšti. Tai ir jums padės išvengti nerimo dėl šalia numylėtinės amsinčių šunų, skambančių telefonų ir kito veiksmo priimamajame. Keliaudami į kliniką, katės krepšį uždenkite – tai sumažins vizualinių dirgiklių kiekį. Jei įmanoma, atvykę į priimamąjį, padėkite katės krepšį ant aukštesnio paviršiaus, taip išvengsite šunų dėmesio, kurį jie išreiškia uostydami.
Visuomet gabenkitės su savimi mėgstamą augintinio žaislą ar užklotą, kad tai jam primintų saugumo ir jaukumo įspūdį namuose. Mėgstamiausi gyvūno „skaniukai“ jūsų kišenėje – būtinybė, ypač jei prireikia atlikti injekcijas, matuoti temperatūrą ar tikrinti skaudančias augintinio kūno vietas.
Svarbu prisiminti, kad visuomet galite pasiteirauti veterinaro, kaip jo įstaiga susidoroja su stresą patiriančiais gyvūnais. Šeimininko ir specialisto bendradarbiavimas yra vienas iš būdų sumažinti augintinio stresą ir baimės kupiną vizitą paversti netgi pramoga.
