Mėnulio pilnatis buvo arčiausiai Žemės nuo 1948 m., kuomet ji buvo dar 50-čia kilometrų arčiau. Šį kartą nuo Mėnulio mus skyrė 356 509 kilometrai.
Lietuvoje Mėnulis tekėjo apie 17 valandą, tačiau daug kur šią naktį buvo apsiniaukę ir oras nepadovanojo idealių sąlygų mėnulio stebėjimui. Tačiau kitur pasaulyje užfiksuota įdomių supermėnulio vaizdų.
Kodėl mėnulis buvo toks didelis?
Mėnulis būna didelis dėl to, kad jis aplink Žemę skrieja ne taisyklinga apskrita orbita, bet ištęsta – elipsine. Todėl Mėnulio nuotolis nuo mūsų planetos nuolat kinta. Vidutiniškai Mėnulis nuo Žemės yra nutolęs per 382900 km. Arčiausiai žemės esantis Mėnulio orbitos taškas astronomų yra vadinamas perigeliu, o tolimiausias – apogėjumi.
„Mėnulis yra netaisyklingos formos, todėl jis pasiekia didžiausią priartėjimo tašką prie Žemės ir mažiausią, šias kelias pilnatis jis bus didžiausias“, – kalbėjo sinoptikas Naglis Šulija.
Kuomet Mėnulis priartėja arčiausiai žemės, trys pilnatys iš eilės būna didžiulės. Prieš šių metų Kalėdas – gruodžio 14 d. , pamatysime vieną iš įprastų supermėnulių.
„Jei šiandien nespėjote pamatyti supermėnulio, galima būtų tai padaryti gruodžio 14 dieną“, – mini etnologas Jonas Vaiškūnas.
Kita ryškaus mėnulio priežastis
Dar viena priežastis kodėl Mėnulio pilnatis atrodys didesnė ir šviesesnė nei įprastai, yra ta, kad Žemė su aplink ją skriejančiu Mėnuliu šiuo metų laiku yra arčiau Saulės nei vasarą. Dėl to Mėnulis gauna daugiau nei vidutiniškai Saulės šviesos ir būna ryškesnis“, – aiškina J. Vaiškūnas.
Supermėnulio reiškinys yra gana dažnas – jį galima stebėti vidutiniškai kas 14 mėnesių. Tačiau toks priartėjimas, panašus kaip šįvakar, įvyks 2034 metais lapkričio 25 d., kai Mėnulis bus dar 65 km. arčiau Žemės nei šį kartą. O 2052 metų gruodžio 6 d. pasirodysiantis supermėnulis bus arčiau Žemės 86 km. nei šį kartą.
Kokia mėnulio įtaka žmonėms?
Mėnulio priartėjimas prie žemės daro įtaką ir žmonėms ir mūsų pasaulio reiškiniams. Kyla potvyniai ir atoslūgiai. Naktimis padidėjęs šviesos kiekis gali sukelti žmogaus norą judėti.
„Žmogus mėgsta priskirti neįprastus reiškinius prie Mėnulio pilnaties veiksmų, pavyzdžiui, kaip JAV prezidento rinkimų rezultatus, ar kitus panašius reiškinius. Aišku, fizikas to nepatvirtintų, tačiau Mėnulio įtaka žmogui egzistuoja“, – aiškina J. Vaiškūnas.
„Mūsų gyvenimą veikia ir Saulė ir Mėnulis. Saulė suteikia mums šilumos ir šviesos, vyksta fotosintezė, judėjimas. Mėnulis taip pat čia vaidina nemažą vaidmenį. Dėl jo traukos vyksta potvyniai ir atoslūgiai. Manoma, kad jo trauka daro įtaką žemės drebėjimams. Tačiau vienu iš svarbiausių Mėnulio veiksnių yra jo švytėjimas. Kuomet žemėje nebuvo dirbtinio apšvietimo, naktį šviesos suteikdavo tik pilnatis. Kuomet Mėnulis šviesdavo – buvo galima judėti, kažką veikti, o kuomet jo nebūdavo pasaulis paskęsdavo tamsoje ir žmogui belikdavo tik miegoti“, – minėjo J. Vaiškūnas.
Psichoterapeutė Kotryna Varevičienė mini, kad mėnulio pilnaties poveikio nereikėtų sureikšminti, nes ji nėra viską apimanti, žmogaus gyvenime įtaką daro ir kiti reiškiniai.
„Mane pilnatis veikia tik teigiamai, nors gydytojai sako, kad per pilnatį daugiau žmonių patenka į ligoninę, bet dažniausiai tai būna subjektyvus gydytojų įspūdis. Jeigu yra kažkokia mėnulio įtaka, tai ji yra minimali ir nereikėtų jos sureikšminti. Jeigu nebūtų kitų faktorių gal ir pastebėtume kažkokią įtaką, bet žmogaus gyvenime yra tiek faktorių, kad mėnulio fazės netenka reikšmės, nes mes susiduriame su žmogaus gyvenimo nelaimėmis, stresais, įvairiais pasikeitimais, įtakos turi ir žmogaus asmenybė. Jei visus šiuos labai svarbius dalykus atmestume, gal ir pastebėtume kažkokį ryšį”, – mini gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Kotryna Varevičienė.
