„Diskusijos apie sėdimo darbo žalą ir stovėjimo privalumus šiuo metu ypač aktualios – mokslininkai atlieka tyrimus, įmonės organizuoja darbo produktyvumo eksperimentus, į diskusiją neretai įsijungia ir psichologai. Nieko keisto, nes darboholikų ir technologijų amžiuje žmonės dirba po 14 valandų per parą, iš jų vidutiniškai 9,3 val. praleidžia sėdėdami prie darbo stalo, o tai net 2 val. daugiau nei laikas, skirtas miegui. Žinoma, kad tai veikia ne tik darbuotojo sveikatą, bet ir jo psichologinę būklę – mažėja darbo efektyvumas ir našumas, silpsta darbuotojo kūrybinis potencialas, jis jaučiasi apsnūdęs ir neveiklus, – sako UAB „ROL/Statga“, gaminančios darbo stalus su „Ergo Drive“ sistema, rinkodaros vadovas Darius Urlakis. – Sėdėjimą kaitaliojant su darbu prie stalo stovint, ar tiesiog karts nuo karto pasivaikščiojant po biurą, suaktyvinama kraujotaka, todėl smegenys gauna daugiau deguonies ir dirba efektyviau, o tai atsispindi darbuotojo veiklos rezultatuose. Todėl nenuostabu, kad praktika dirbti stovint susidomi ir didžiosios kompanijos, pamažu įprastus darbo stalus pakeisdamos ergonomiškais“.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, fizinio aktyvumo trūkumas yra trečias pagal sukeliamų mirčių skaičių planetoje, pralenkiantis net nutukimą. Stovima darbo vieta įmonėse dar nėra privaloma, tačiau norą padidinti savo fizinį aktyvumą rodo vis daugiau žmonių – pavyzdžiui, „Facebook“ tokių darbuotojų suskaičiuoja apie 13 proc., daliai jų tokį darbo stilių rekomendavo gydytojai. Didžiosios kompanijos tokį pasirinkimą, kai įprasti darbo stalai pakeičiami ergonomiškais, aiškina kaip prisidėjimą prie darbuotojų gerovės programos, o kartu – įmonės veiklos rezultatų gerinimą.
2013 m. draudimo kompanijos „Aviva“ Airijoje atlikto darbdavių ir darbuotojų sveikatos indekso tyrimo duomenimis, net 90 proc. darbuotojų jaučiasi produktyvesni, jei jaučiasi sveikai. Tam pritaria ir darbdaviai – 72 proc. jų sutinka, kad jei darbuotojai jaučia rūpinimąsi jų gerove, jie dirba produktyviau ir yra energingesni. Fizinį bei psichologinį stovėjimo efektą darbuotojui tiria ir pačios kompanijos, rengdamos įvairius eksperimentus – pavyzdžiui, latvių startuolių kompanija „Daugiem Group“ teigia, kad pakeitus stalus, darbuotojų produktyvumas išaugo 10 proc., „New York Magazine“ žurnalistai tvirtina, kad sėdėjimą prie darbo stalo kaitaliodami su stovėjimu, per tokį patį laiką sugebėjo parašyti daugiau straipsnių.
„Praktika investuoti į savo darbuotojų produktyvumą ir skatinti juos judėti pačiais įvairiausiais būdais – sėdėjimą kaitalioti su stovėjimu, vietoje kėdės rinktis pripučiamą kamuolį ar net telefonu kalbėti balansuojant ant savotiškos riedlentės – jau pasiteisino JAV, Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Danijoje ir kitose ekonomiškai stipriose valstybėse. Džiugu, kad ši tendencija sėkmingai prigyja ir Lietuvoje – per pastaruosius metus užsakymų stalams su „Ergo Drive“ sistema, prisitaikančia prie žmogaus padėties tiek sėdint, tiek stovint, padaugėjo 100 proc. Tai rodo, kad sveikos gyvensenos supratimas nebeapsiriboja tik sveika mityba, o darbuotojų kūrybiškumas ir motyvacija skatinami ne tik premijomis bei dovanų čekiais“, – sako D. Urlakis.
Pasak jo, „ROL/ERGO“ gaminamuose biuro balduose užsienio rinkoms įdiegta išmanioji „Intelligent Desk „iDrive“ technologija darbo stalą paverčia kone asmeniniu treneriu. Programa, įdiegta balduose, „atpažįsta“ sėdintį asmenį, todėl prisitaiko prie jo ūgio, svorio ir kitų matmenų, reikalingų taisyklingos sėdėsenos parinkimui. Išmanioji sistema taip pat pasirūpina, kad baldų funkcijos būtų išnaudojamos racionaliai – į mobilųjį telefoną atsiunčiamas priminimas, kad laikas sėdimą darbo pozą pakeisti į stovimą.
Nors šiuo metu darbdaviai, atnaujindami biurus, daugiau dėmesio skiria kiekvieno darbuotojo individualiai darbo vietai, D. Urlakio teigimu, patogių fotelių bei kėdžių atsisakoma ir biurų susitikimo kambariuose ar nedidelėse salėse – stovint diskusija būna produktyvesnė, tad greičiau susitariama. Tokią tendenciją patvirtina ir Vašingtono universiteto mokslininkų atlikti tyrimai, rodantys, kad susirinkimai stovint paskatina geresnį bendradarbiavimą ir kūrybingumą bei sumažina žmonių polinkį ginčytis.
