Nuo 2014 m. valstybinės miškų urėdijos biokuro (skiedrų) sandorių sudarė daugiau nei 10 tūkst. tne kiekio. Tai rodo, kad biokuro rinka atsigauna ir jo realizuoti ne tik Energijos išteklių biržoje, bet ir Lietuvos įmonėse galima vis daugiau, tereikia jo gamybai pasitelkti tinkamas technologijas. Norintys efektyvinti biokuro gavybą, gali pasinaudoti valstybės parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP).
Gaminant biokurą – būtinos technologijos
„Pastaraisiais metais Lietuvos miškuose kasmet iškertama apie 7,4 mln. m3 medienos, kad būtų patenkinti didėjantys medienos pramonės poreikiai, tačiau ne visada kirtimo procesas atliekamas efektyviai ir ekonomiškai. Ypač tai būdinga biokuro gamybai. Nukirstas medis, kirtimo atliekos ar jaunuolynų mediena turi pereiti nemažai technologinių procesų, kol tampa tinkami biokurui, tad pasenusi technika ir neatnaujintos miško technologijos padidina gamybos sąnaudas ir mažina iš miško gaunamą ekonominę naudą, – sako Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Mažeika. – Naujos miško technologijos leidžia efektyviai panaudoti visas kirtimo atliekas tiesiog kirtimvietėse, o apgalvota jaunuolynų plėtra biokuro gavybą paspartina kelis kartus. Net menkaverčiai miškai – baltalksnynai, drebulynai ir gluosniai – iš tiesų turi visai nemažą ekonominę vertę, ypač įvertinant trumpą šių medžių brandos periodą ir galimybę naujomis technologijomis smulkinti visą medį iškart.“
Pasak jo, kol kas pagrindinė biokuro rūšis pas mus yra mediena, kuri neturėtų užleisti savo pozicijų ir ateityje, nes mediena ir kitų rūšių biokuras yra beveik tris kartus pigesnis už importuojamas gamtines dujas.
Miško infrastruktūra – ekonominės naudos garantas
Biokuro gamybos technologinį procesą sudaro medynų ugdymas, kirtavietėse susidariusių atliekų surinkimas ir ištraukimas iki smulkinimo aikštelių, skiedrų gamyba ir skiedrų transportavimas į tarpinius sandėlius bei pateikimas galutiniam vartotojui. Svarbiausias kriterijus biokuro realizacijai – jo drėgnumas ir peleningumas: jeigu ant medienos atliekų dar yra lapų ar spyglių, taip deginimo metu susidaro daugiau pelenų, kurie mažina šiluminę varžą, todėl supirkėjai dažniausiai reikalauja, kad skiedrų iš medienos atliekų būtų ne daugiau kaip 20 proc., o kirtimo atliekos ir iš jų gaminamos skiedros būtų gerai išdžiūvusios.
Bene svarbiausias darbas, ruošiant biokurą iš kirtimo atliekų, yra jų ištraukimas, todėl itin svarbi miško infrastruktūra bei naudojama technika. Kirtimų atliekų kaina visą laiką svyruoja ir, nors prieš žiemą ji paprastai padidėja, pasak miškininkų, didelio pelno nebūna, todėl kuo didesnis medienos atliekų traukimo atstumas, tuo mažesnis pelnas.
Kitas didelis trukdis miškų pelningumui – jų šlapumas, mat medieną traukiančiai technikai sunku privažiuoti prie biržių, be to, sunkiasvorė technika smarkiai sugadina miškų kelius, o vėliau juos tvarkyti – brangu. Ekonomiškai neapsimoka traukti pigiai kainuojančių kirtimo atliekų ir brangiai mokėti už kelių taisymą, todėl dažniausiai miško atliekos traukiamos iš pušynų, kur beveik visada būna sausa.
Parama iš ES fondų
Norintys iš savo miško gauti ekonominės naudos ir didinti miškų ūkio perspektyvumą, gali teikti paraiškas paramai gauti pagal dvi skirtingas KPP priemones.
Pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos į miškininkystės technologijas“ galima gauti iki 65 proc. kompensacijų tinkamoms išlaidoms. Remiama veikla:
• nauja miško kirtimo, apvaliosios medienos ir biokuro ruošos technika bei įranga (motoriniai pjūklai ir krūmapjovės, miško traktoriai, sukomplektuoti su savikrovėmis priekabomis, medvežiai, medkirtės ar medžių kirtimo galvutės, mechanizmai miško kirtimo atliekoms į rulonus presuoti bei speciali kompiuterinė ir programinė įranga, skirta įsigyjamos įrangos ar technologinio proceso valdymui);
• pirminio nepramoninio medienos perdirbimo arba apdirbimo įranga ir technika (mobilūs medienos smulkintuvai (kapoklės) ir medienos skaldymo įranga, mobilios lentpjūvės);
• išlaidos, susijusios su minkštųjų lapuočių iki 20 metų amžiaus jaunuolynų ir krūmynų pertvarkymu (sodmenų įsigijimas, sodinimas (jaunuolynų ir krūmynų pertvarkymui);
• išlaidos, susijusios su vidinės miškotvarkos ir miško želdinimo bei žėlimo projektų rengimu ar tikslinimu;
• bendrosios išlaidos (verslo plano parengimas, konsultavimas projekto įgyvendinimo klausimais).
Paraiškos pagal priemonę „Investicijos į miškininkystės technologijas“ bus renkamos nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 30 d. Didžiausia galima paramos miškui suma – 50 tūkst. eurų projektui, o visu 2014–2020 metų laikotarpiu negali viršyti 200 tūkst. eurų. Norint sėkmingai gauti paramą, reikia labai atidžiai perskaityti paramos priemonių įgyvendinimo taisykles ir vykdyti visas nustatytas sąlygas ir reikalavimus. Viena iš tokių sąlygų yra surinkti minimalų projektų atrankos balų skaičių (30 balų iš 100 galimų), siekiant bent jau pretenduoti į paramą.
Kita aktuali KPP priemonė – „Investicijos į materialųjį turtą“. Pagal šios priemonės veiklos sritį „Parama miškų infrastruktūrai gerinti“ remiamas miško kelių su žvyro danga bei kitų su miško infrastruktūra susijusių elementų (griovių, pralaidų, nuovaržų, tiltų ir pan.) įrengimas. Paraiškos pagal šią priemonę priimamos iki 2016 m. birželio 30 d.
Daugiau informacijos ir paraiškos forma skelbiama Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
