Kaip teigia vieno iš optikos salonų „Fielmann“ vadovė Rasa Zinkevičienė, dirbant kompiuteriu akys „gyvena“ nuolatinės įtampos režimu, nes žiūri į smulkius objektus: ekrane mirgančias raides, skaičius. „Tad nieko stebėtino, kad akys greičiau pavargsta, jas skauda, vargina sausumo pojūtis, mirgėjimas, ryškumo sumažėjimas, vaizdų liejimasis. Rezultatas – kenčia regėjimo kokybė. Mokslininkai yra apskaičiavę, jog kompiuteriu besinaudojantis žmogus vidutiniškai sumirksi apie 7-10 kartų per minutę, kitaip tariant, perpus mažiau nei tas, kuris į monitorių nežiūri. Mirksėjimas akiai reikalingas dėl to, kad ši pasidengtų ašarų plėvele, kuri akių rageną apsaugo nuo išdžiūvimo, sudirginimo ir dėl to kylančio diskomforto“, – atkreipia dėmesį R. Zinkevičienė.
Labiausiai akis varginančios profesijos
Tyrimų bendrovė RAIT atliko apklausą, kuria buvo siekiama išsiaiškinti, kurios profesijos darbinė veikla labiausiai vargina akis. Prie didžiausią neigiamą įtaką akims darančių profesijų buvo priskirta informacinių technologijų specialistų, finansininkų, vairuotojų profesionalų, mokslininkų ir studentų darbinė veikla. Rizikos grupėmis, kurioms tenka didžiausia apkrova akims, buvo įvardinti ir dizainerių, žurnalistų, gydytojų, valstybinių įstaigų bei bibliotekų darbuotojai. Tyrime dalyvavo daugiau nei 1000 respondentų.
Remdamasis RAIT apklausos duomenimis ir siekdamas padėti užtikrinti tyrimo metu išskirtų profesijų* atstovų regėjimo komfortą, optikos salonų tinklas „Fielmann“ kiekvieną mėnesį aukščiau įvardintiems specialistams suteikia galimybę išsirinkti akinius, kurių kaina – nuo 1 lito. Tereikia pateikti receptą akiniams arba iš anksto užsiregistruoti regėjimo patikrinimui optikos salonuose. Birželio mėnuo skiriamas visiems valstybinių įstaigų darbuotojams.
Kompiuterio žalą akims galima sumažinti
„Pastaruoju metu vis daugiau žmonių susiduria su regėjimo sutrikimais. Kiek yra tekę bendrauti su pedagogais, dauguma moksleivių nosis jau pradinėse klasėse yra „pabalnoję“ korekciniais akiniais. Tai lemia faktas, kad jaunoji karta mažai būna lauke, nepakankamai juda, visą savo laisvalaikį skiria televizoriui, kompiuteriui, išmaniesiems telefonams. Gyvenant XXI-ajame amžiuje, vadinamojoje žinių visuomenėje, vargu, ar protinga tikėtis, kad visų šių technologijų žmogus atsisakys. Tačiau labai svarbu atminti, kad net ir dirbant kompiuteriu akis galima apsaugoti nuo vienų ar kitų regėjimo sutrikimų ar pastaruosius palengvinti. Šiuo atveju svarbu kasmet profilaktiškai tikrintis akis net ir niekuo nesiskundžiant. Nešiojantiesiems akinius ar kontaktinius lęšius profilaktiniai regėjimo patikrinimai ypač aktualūs – būtina pasitikrinti, ar jis nesuprastėjo, ar nereikia stipresnių akinių. Galų gale akiniai – irgi ne amžinas daiktas. Dažnai būna, kad susibraižo jų lęšiai, išlaisvėja ar sukrypsta rėmeliai. Tai sakau iš savo asmeninės patirties, nes akinius nešioju jau dvidešimt metų“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės taryboje dirbantis ir Socialinių reikalų komitetui pirmininkaujantis Juras Požela.
R.Zinkevičienė visiems tiems, kurie didžiąja dalį dienos praleidžia dirbdami kompiuteriu, pataria reguliariai daryti akis atpalaiduoti padėsiančių pratimų. Akis mankštinti reikėtų kelias minutes maždaug kas valandą. „Naudingi pratimai, kuomet nugara ir kaklas laikomi tiesiai, galva nejudinama ir žvelgiama kuo aukščiau į viršų, po to kuo žemiau į apačią, taip pat į skirtingas puses: kuo dešiniau ir kuo kairiau. Nesudėtingas, bet labai geras pratimas – judinti akis pagal laikrodžio rodyklę į vieną pusę, po to – į kitą. Visus pratimus patartina daryti 10-12 kartų, tarp jų leisti kelias sekundes akims pailsėti“, – primena „Fielmann“ atstovė.
* remiantis tyrimų bendrovės „Rait“ 2012 m. sausio mėn. atlikta reprezentatyvia gyventojų apklausa (Omnibus)
