Vienas iš šio požiūrio autorių – Michaelas Nortonas, Harvardo verslo mokyklos profesorius – teigia, kad dauguma žmonių mano, kad kuo pinigų daugiau – tuo geriau. Nors tiesa tai, kad daugiau pinigų nepadaro mūsų mažiau laimingais, bet tiesa ir tai, kad vien didesnis kiekis pinigų negarantuos mums daugiau laimės.
„Mes teigiame, kad žmonės turėtų nustoti galvoti, kaip gauti daugiau pinigų ir vietoj to sutelkti dėmesį į tai, ar jie iš savo turimų pinigų gauna didžiausią įmanomą kiekį laimės“, - sako M. Nortonas.
Mokslininkai siūlo žmonėms daugiau pirkti ne daiktus, bet patirtis. Pavyzdžiui, televizorius yra puikus pirkinys, tačiau jis neatneš tiek laimės, kiek, pavyzdžiui, už tą pačią sumą įsigytos atostogos arba keliasdešimt vakarienių restorane su draugais. Televizorių mes žiūrime vieni, o vakarienes valgome su kitais. Tai padidina socialinių santykių kiekį – esminį žmonių laimės ženklą, mano M. Nortonas.
„Viena didžiausių klaidų, kurias galima padaryti su savo pinigais, tai nepanaudoti jų taip, kad jie suteiktų mums kuo daugiau laiko užsiimti ta veikla, kuri mums suteikia džiaugsmo, - sako M. Nortonas. – Vietoj to, mes dažnai netyčia išleidžiame pinigus tam, kas atrodo suteiks mums džiaugsmo, bet iš tikrųjų pasmerkia liūdesiui.“
Pavyzdžiui, namas priemiestyje gali atrodyti puiki idėja. Daug kas svajoja turėti nuosavą namą ir mėgautis jo teikiamais malonumais, tačiau pamiršta apie tai, kad teks kiekvieną savo likusio gyvenimo dieną praleisti po porą valandų kelyje į darbą. Dėl to, pasak M. Nortono, reikia galvoti, kaip kiekvienas pirkinys paveiks tavo laiką. Taip bus lengviau suprasti, kaip galima už pinigus nusipirkti sau daugiau laimingo laiko. Be to, mokslininkų tyrimai rodo, kad didesnę vertę įsigijamam daiktui ar pramogai galima suteikti, jei paverčiame jį retu malonumu. Apribodami savo priėjimą prie tam tikrų malonumų padidiname savo laimę.
Vieno eksperimento metu grupė žmonių turėjo kasdien visą savaitę valgyti šokoladą. Kiti turėjo susilaikyti nuo šio skanėsto. Natūralu, kad tie, kurie šokolado negalėjo valgyti vėliau juo mėgavosi žymiai labiau už tuos, kurie valgė jį kasdien.
Mokslininkai taip pat atskleidė, kad dovanos, skirtingai nei manoma, suteikia laimės ne dovanų gavėjams, bet dovanotojams. Eksperimentai įvairiose šalyse rodo, kad leidžiant pinigus kitiems žmonėms yra gaunama žymiai daugiau laimės nei leidžiant juos savo reikmėms.
„Kitą kartą kai lauksite eilėje prie kavos, pagalvokite nupirkti jos kam nors kitam, o ne sau. Arba bent jau nupirkti jos ne tik sau, bet ir draugui“, – siūlo M. Nortonas.
Pasak tyrėjo, žmonės dažnai pirkdami kokį nors daiktą galvoja tiktai apie tą daiktą. Pavyzdžiui, garso sistemą už 1000 dolerių ar 1100 dolerių. Žmonės retai renkasi tarp tarkim tokios alternatyvos: garso sistema už 1000 dolerių ar garso sistema už 1000 dolerių plius muzikos įrašų už 100 dolerių. Tokiu būdu pigesnė garso sistema tampa žymiai patrauklesnė.
„Panašiai ir su pinigais bei laime. Mes dažnai galvojame tik apie tai, kad mums reikia namo, mašinos, plokščiaekranio televizoriaus tam, kad būtume laimingi. Taigi beveik visus savo pinigus išleidžiame šiems daiktams, - aiškina M. Nortonas. – Aš prieš kiekvieną pirkinį bandau savęs paklausti: ką aš dar galėčiau padaryti su šiais pinigais? Ar aš tikrai juos naudoju taip, kad maksimaliai suteikčiau sau daugiau laimės? Jei ne, ir tai nutinka vis dažniau, aš dedu savo piniginę atgal į kišenę.“
