Nuo šios savaitės Anglija.lt pradeda bendradarbiavimą su Anglų Kalbos Klubu Londone. Unikalaus anglų kalbos mokymo projekto sumanytojas Darius L. Piraitis dalinasi savo mintimis ir patarimais, kaip greičiau ir efektyviau išmokti anglų kalbą.
Baimė kalbėti – tai virusas, kurį reikia sunaikinti
Anglų Kalbos Klubą įkūriau norėdamas sukurti alternatyvų ir kokybišką anglų kalbos mokymosi būdą. Galvojau, kad svarbiausia rasti ir paruošti kompetentingus mokytojus, sukurti gerą, įdomią ir linksmą programą. Atrodė, viskam pasiruošta: įvairių lygių programos, interneto svetainė, įdomios užduotys ir t. t.
Deja, nenumačiau vienos didžiausių kliūčių, kuriai nepasiruoši ir apie kurią daugelis kalbos mokyklų ar mokytojų, deja, dažnai pamiršta – tai mokinio baimė ne tik kalbėti, bet ir baimė – įsitikinimas, kad jis nesugebės išmokti anglų kalbos.
Per pirmuosius Klubo gyvavimo metus dirbau su daugiau nei 40 žmonių: vedžiau užsiėmimus grupėse, individualiai ir „Skype“. Greitai pastebėjau, kad daugelio gyvenančiųjų Jungtinėje Karalystėje baimės dėl anglų kalbos yra panašios. Vos ant vienos rankos pirštų galėčiau suskaičiuoti mokinius, kurie nejautė baimės ir mokėsi lengvai. Ir tai dažniausiai buvo tie, kurie ką tik atvyko gyventi į Jungtinę Karalystę... Kodėl?
Iš kur ta baimė?
Iš pradžių man pasirodė keista, kad daugelis mokinių ateidami į pamokas jaučia baimę. Atrodo, šypsausi, aplinka maloni, o juk ir paties Klubo tikslas – kad mokymasis būtų kuo nuotaikingesnis ir be įtampos. Tuomet pradedame kalbėti. Ne vienas prasitaria: „Gėda – gyvenu čia daugiau nei dešimt metų, truputį suprantu, bet nekalbu“. Pradėjus kalbėti angliškai, pasirodo, kad žmogus supranta ne truputį, bet mažiausiai 90 procentų. Kalbant yra klaidų, dažniausiai painiojami laikai ir visi sakiniai vartojami bendratimi. Tačiau situacija anaiptol nėra bloga!
Pradedame aiškintis tam tikras taisykles, žodžius ir bandome kalbėti – pasirodo, mokinys tai jau žino arba yra girdėjęs. „Bet aš nekalbu, bijau“, – pasiteisina. Tiesa, dažnai trūksta praktikos, ypač jei žmogus mažiau bendrauja su kitataučiais. Nesvarbu, kaip yra iš tiesų, dažnas turi gan neblogą žinių bagažą. Tad iš kur ta baimė?
„Iš manęs bendradarbė juokėsi, kai tik atvažiavau į Angliją“, – prisipažino viena mokinė. Kita pasakė: „Man sūnus sakė, kad esu kvaila, kad mokaus ir mokaus, ir nieko neišmokstu“. Kitas vyras pasiguodė: „Galvojau moku, tuomet pasirašiau blogą sutartį ir tiek prisiviriau košės, kad bijau dabar ir kalbėti“.
Ironiška, bet, atrodo, kad kuo ilgiau žmogus gyvena Anglijoje, tuo sunkiau jam pasitikėti savo jėgomis: ne dėl to, kad jis mažiau gabesnis nei ką tik atvykęs į šalį ar žino mažiau. Tiesiog neigiamos patirtys bandant kalbėti angliškai jiems kelią baimę bandyti dar kartą. Pagalvokite apie vaiką: jei jis užsiims kokia veikla ar sporto šaka, ir staiga jam nepasiseks, jis greičiausiai grįžęs namo sakys: „Nebenoriu tuo užsiimti “. Čia kalba ne vaikas, o jo baimė.
Lygiai taip pat ir su besimokančiais anglų kalbos. Pasiekti gerų rezultatų srityje, kurioje jaučiame baimę, netikime ir esame nusivylę savimi, yra ne tik labai sunku, bet dažnai ir neįmanoma.
Niekada nesakyk niekada
Įsivaizduokite bėgiką, kuris turi geriausią pasaulyje trenerį, sportuoja bent po penkias valandas per dieną, sveikai maitinasi ir yra puikios formos. Varžybos jau ne už kalnų. Tačiau bėgikas nuolat kartoja sau ir treneriui: „Jau aš tikrai niekada nelaimėsiu“. Ir toliau jis sunkiai treniruojasi. Ko gero, jūs paklaustumėte: tai kokio velnio jis iš viso sportuoja ir tuščiai švaisto laiką? Ir jūsų klausimas būtų labai teisingas.
O štai įsivaizduokime kitą sportininką, kuris varžyboms ruošiasi ne ką mažiau, jo treneris taip pat vienas geriausių, o fizinė forma – nepriekaištinga. Skirtumas tik vienas – šis sportininkas nuolat kartoja: „Aš tikrai laimėsiu varžybas“.
Kaip manote, kuriam sportininkui yra didesnė tikimybė laimėti varžybas? Neabejoju, kad sutiksite su manimi, jog antrasis sportininkas tikrai nurungs pirmąjį ir greičiausiai užims prizinę vietą.
Beveik kas antras mokinys anglų kalbos kursuose pasako: „Jau aš tai tikrai neišmoksiu“. „Aš per kvailas“. „Na, gal esamąjį laiką ir išmoksiu, bet būtojo tai tikrai ne“.
Ir nedažnai, bet pasitaiko, jog pro duris įeina mokinys ir išrėžia: „Man reikia išmokti anglų kalbą ir aš tikrai išmoksiu. Man tik reikia jūsų pagalbos“. Ko gero, nebereikia klausti, kuris mokinys išmoks anglų kalbą greičiau.
Kaip ištrinti baimės virusą
Mūsų smegenys dirba lyg kompiuteris. Visos neigiamos patirtys ir mintys yra lyg virusai, trukdantys tam kompiuteriui tinkamai veikti. Kiekvienas pasakymas „aš niekada nepadarysiu“ ar „aš nemoku“ yra lyg kodas, apsunkinantis arba netgi sustabdantis visą kompiuterio veiklą.
Tam, kad toks minčių kompiuteris sėkmingai veiktų ir jūsų pastangos išmokti anglų kalbą nenueitų perniek, reikia skirti truputį dėmesio.
Vienai mokinei, kuri man kartojo, kad ji nieko nesugebės išmokti, daviau tokį pratimą. Pirmiausia vienoje lapo pusėje paprašiau jos surašyti visas su anglų kalba susijusias baimes. Keletas ištraukų iš jos sąrašo: „Bijau, kad neišmoksiu anglų kalbos“; „Bijau, kad iš manęs pasijuoks“; „Bijau, kad neišmoksiu teisingai tarti“.
Tuomet paprašiau mokinės prie kiekvienos baimės parašyti po sakinį, kuris taptų atsvara baimei ir primintų jai apie jau egzistuojančius pasiekimus jos gyvenime. Ji užrašė: „Kai dirbau savivaldybėje Lietuvoje, išmokau valdyti europinius projektus, kurie buvo be galo sunkūs“, prie punkto apie pajuokas ji užrašė: „Kai atvykau gyventi į JK, atsidariau banko sąskaitas, suradau vaikui mokyklą ir kažkaip susikalbėjau, ir niekas nesijuokė“, prie tarimo ji parašė: „Vidurinėje mokykloje išmokau prancūzų kalbą ir iš valstybinio egzamino gavau penketą (pagal seną vertimo sistemą)“. Būtumėte pamatę mokinės veidą garsiai skaitant šį sąrašą: ji plačiai šypsojosi ir įgavo daugiau pasitikėjimo savo jėgomis.
Šį pratimą galite atlikti ir jūs. Baimių atsikratymas yra lyg pamatas sėkmingam anglų kalbos mokinimuisi.
Be abejo, panašių baimių turi ir tik atvykę į šią šalį, tačiau jų neslegia įvairūs neigiami prisiminimai ir patirtys.
Tačiau nesvarbu, ar čia žmogus gyvena jau dešimtmetį, ar tik 10 dienų, ar jis mokosi pats, ar su mokytoju – svarbiausia, kad jis patikėtų, jog išmoks, ir paskirtų tam pakankamai laiko.
Štai jums tikra sėkmės formulė – itin paprasta, visiems žinoma ir prieinama.
